Žmogaus fizines galimybes dažnai riboja ne raumenų ar ištvermės stoka, o psichologiniai „stabdžiai“, kuriuos smegenys įjungia siekdamos apsaugoti kūną nuo pervargimo. Naujas mokslinis tyrimas atskleidžia netikėtą būdą, kaip šiuos ribojimus laikinai apeiti – pasitelkiant kalbą.
Tyrimas, paskelbtas mokslo žurnale American Psychologist, rodo, kad keiksmažodžių vartojimas fizinio krūvio metu gali reikšmingai padidinti ištvermę ir darbo intensyvumą. Kitaip tariant, tam tikri žodžiai padeda „perjungti“ psichologinę būseną taip, kad žmogus gali išspausti iš savęs daugiau nei įprastai.
Kaip tai veikia?
Eksperimentų metu dalyviai atliko jėgos ir ištvermės pratimus. Viena grupė jų metu kartojo neutralų žodį, o kita – keiksmažodį. Rezultatai buvo aiškūs: tie, kurie vartojo šiurkščią leksiką, užduotis atliko ilgiau ir su didesne jėga.
Pasak tyrimo autoriaus Richard Stevens, šis efektas susijęs su vadinamuoju disinhibicijos mechanizmu. Keiksmažodžiai silpnina vidinius socialinius ir psichologinius apribojimus, kurie paprastai verčia mus sustoti anksčiau nei pasiekiame tikrąsias galimybių ribas. Trumpam sumažėja savikontrolė, abejonės ir baimė peržengti komforto zoną.
Psichologinis „srautas“ vietoj papildomos jėgos
Svarbu pabrėžti, kad keiksmažodžiai neprideda raumenų masės ir tiesiogiai nepadidina biologinės jėgos. Jų poveikis yra psichologinis. Dalyviai dažniau patirdavo vadinamąją „srauto būseną“, kai dėmesys susitelkia tik į atliekamą veiksmą, o diskomfortas ir nuovargis tampa mažiau pastebimi.
Beveik 200 savanorių, dalyvavusių laboratoriniuose bandymuose, nurodė, kad intensyviausiu momentu jautė didesnį pasitikėjimą savimi ir ryžtą. Tai leido ilgiau išlaikyti kūno svorį, atlikti daugiau pakartojimų ar išlaikyti didesnį krūvį.
Nemokama ir lengvai prieinama „strategija“
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad šis metodas yra itin paprastas: jam nereikia papildų, vaistų ar specialios įrangos. Laiku ištartas žodis veikia kaip momentinis psichologinis įrankis, padedantis peržengti vidinį savęs ribojimo barjerą.
Šiuo metu tiriama, ar toks efektas pasireiškia ir kitose srityse – pavyzdžiui, viešajame kalbėjime, stresinėse socialinėse situacijose ar profesinėje veikloje, kur didelę reikšmę turi pasitikėjimas savimi ir ryžtas.
Ką tai reiškia praktiškai?
Šie atradimai keičia požiūrį į kalbos vaidmenį žmogaus veikloje. Pasirodo, žodžiai gali būti ne tik emocijų išraiška, bet ir reali strategija, padedanti įveikti sunkumus. Sporto psichologijoje ir reabilitacijoje tai gali atverti naujas galimybes, kaip padėti žmonėms pasiekti geresnių rezultatų be papildomos fizinės apkrovos.
Trumpai tariant, mūsų galimybės dažnai slypi ne raumenyse, o galvoje – ir kartais jas atrakinti padeda visai netikėtos priemonės.
Šaltinis: https://psycnet.apa.org/fulltext/2027-01514-001.html
