Iš bankų klientai tikisi paprasto dalyko – aiškumo. Ypač tada, kai kalba pasisuka apie mokesčius ir jų pačių pinigus. Tačiau realybė kartais atrodo kitaip: informacija, kuri pateikiama kainoraštyje, ir tai, ką žmogus pamato prisijungęs prie interneto banko, gali akivaizdžiai skirtis. Ir, kaip dažniausiai nutinka, ne kliento naudai.
Būtent su tokia situacija susidūrė vilnietis Tomas (vardas pakeistas), ilgą laiką naudojęsis SEB bankas paslaugomis. Atidaręs interneto banką jis pamatė mokestį, kuris buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei nurodyta oficialiame banko kainoraštyje.
Ilgametis klientas ir „netikėta“ sąskaita
Tomas pasakoja esantis ilgametis banko klientas, per SEB investavęs dalį savo santaupų. Kaip ir daugelis gyventojų, jis nusprendė pinigus „įdarbinti“, kad jie nenuvertėtų, ir įsigijo akcijų Baltijos šalių „Nasdaq“ biržoje.
Tarp jų – ir 100 Estijos bendrovės „Ekspress Grupp“ akcijų. Įmonei paskelbus akcijų išpirkimą už patrauklią kainą, Tomas nusprendė jomis pasinaudoti ir akcijas parduoti.
Iki tol viskas atrodė aišku: už akcijų pirkimą ar pardavimą bankas taikydavo 0,25 proc. sandorio vertės mokestį, o minimalus komisinis mokestis siekdavo 2 eurus. Ši informacija iki šiol yra nurodyta oficialiame banko kainoraštyje.
Tačiau bandant atlikti sandorį interneto banke Tomas pamatė visai kitą sumą.
„Gal mus kvailais laiko?“
„Spaudžiu parduoti ir matau, kad komisinis mokestis – jau 5 eurai. Iš kur tokia suma? Galvoju, gal pats kažką blogai prisimenu. Atsidarau banko kainoraštį – ten aiškiai parašyta: minimalus mokestis 2 eurai. Kodėl tada sistema rodo 5?“ – stebėjosi vilnietis.
Pasak jo, toks skirtumas kelia ne tik nuostabą, bet ir pasitikėjimo klausimą.
„Bankai skelbia rekordinius pelnus, o dabar dar ir tokie dalykai. Jei pats nepasitikrinsi – sumokėsi daugiau. Todėl visiems sakau: būtinai tikrinkite kelis kartus“, – perspėja Tomas.
Skirtingi pardavimo būdai – skirtingi mokesčiai?
Į situaciją sureagavęs SEB bankas paaiškino, kad akcijas klientas gali parduoti dviem būdais: biržoje arba pasinaudodamas oficialiu emitento išpirkimo siūlymu. Anot banko, būtent pasirinktas pardavimo būdas ir lėmė didesnį mokestį.
Kadangi „Ekspress Grupp AS“ tuo metu buvo paskelbusi oficialų akcijų išpirkimą fiksuota kaina, sistema klientui pateikė alternatyvų sandorio vykdymo kelią. Banko teigimu, norint mokėti įprastą 0,25 proc. (mažiausiai 2 eurai) mokestį, reikėjo pasirinkti pardavimą „centrinėje rinkoje“.
Problema ta, kad Tomo pateiktoje ekrano nuotraukoje aiškiai matyti – jis būtent taip ir padarė. Vis dėlto sistema jam ir pirmajame, ir vėlesniame žingsnyje rodė 5 eurų mokestį.
„Kitą dieną – jau viskas kitaip“
Dar labiau Tomą nustebino tai, kad kitą dieną situacija pasikeitė. Prisijungus prie interneto banko, antrame sandorio žingsnyje jau buvo rodoma 2 eurų komisinių suma. Bankas taip pat atsiuntė ekrano kopiją, patvirtinančią, kad mokestis buvo „pataisytas“.
Kodėl klientams pirmiausia rodomas didesnis mokestis, o tik vėliau – tas, kuris nurodytas kainoraštyje? Banko paaiškinimas – sistemos galimybės ir funkcionalumas.
„Jei pavedimą galima pateikti dviem būdais, pradiniame lange rodoma 5 eurų kaina. Pasibaigus oficialiam siūlymui, įkainiai bus atnaujinti“, – nurodė banko atstovai.
Tačiau būtent ši praktika ir kelia daugiausia klausimų: kodėl klientas pirmiausia mato ne tą kainą, kurią bankas oficialiai skelbia?
Lietuvos bankas: informacija privalo neklaidinti
Situaciją įvertino ir Lietuvos bankas, kuris prižiūri komercinių bankų veiklą. Reguliuotojas pabrėžė, kad visa informacija, kuri teikiama bankų klientams, privalo būti teisinga, aiški ir neklaidinanti.
„Teisės aktai nustato, kad bankų skelbiami ir taikomi įkainiai turi sutapti. Klientui pateikiama informacija negali klaidinti“, – nurodė Lietuvos bankas.
Reguliuotojas taip pat primena, kad klientai, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, pirmiausia turėtų raštu kreiptis į patį banką. Jei problema neišsprendžiama, galima teikti skundą Lietuvos bankui.
Maža detalė, didelė pamoka
Ši istorija – dar vienas priminimas, kad net ir kasdienėse banko operacijose verta būti itin atidiems. Net jei kainoraštis atrodo aiškus, reali suma ekrane gali būti visai kitokia.
Ir nors bankai aiškina tai sistemų niuansais, klientui lieka paprasta taisyklė: prieš patvirtinant bet kokį sandorį, verta sustoti ir dar kartą patikrinti, kiek iš tiesų kainuos paspaustas mygtukas.
Šaltinis: https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/atsidares-interneto-banka-nepatikejo-kiek-teks-moketi-ispeja-visus-butinai-tikrinkite-kelis-kartus-n1478844
