Gruodžio 24-oji nuo seno laikoma ypatinga diena. Tai ne tik pasiruošimas didžiausioms metų šventėms, bet ir laikas, kai, pagal liaudies tikėjimus, kiekvienas veiksmas įgauna didesnę reikšmę nei įprastai. Sakoma, kad tai, ką padarysite ar ko nepadarysite šią dieną, gali nulemti ne tik švenčių nuotaiką, bet ir visų artėjančių atostogų sėkmę.
Ši data siejama su V amžiuje gyvenusiu asketu ir dvasiniu mokytoju Šventasis Nikonas, kuris, pasak pasakojimų, dar būdamas labai jaunas pasirinko griežtą vienuolinį gyvenimą. Trisdešimt trejus metus jis praleido melsdamasis ant kolonos formos statinio, dėl ko buvo laikomas ypatingos dvasinės stiprybės žmogumi. Žmonės jį prisimindavo kaip išmintingą patarėją, gydytoją ir taikytoją, gebėjusį nuraminti net didžiausius konfliktus.
Neatsitiktinai ir pati diena laikoma ramybės, susitelkimo ir vidinės tvarkos simboliu.
Dienos prasmė ir pasiruošimas šventėms
Pagal senąsias tradicijas gruodžio 24-oji skirta ne skubėjimui, o apgalvotam pasirengimui. Tikintieji šią dieną melsdavosi, prašydami širdies ramybės, aiškių minčių ir apsaugos namams bei šeimai. Buvo tikima, kad ramus protas šią dieną yra svarbesnis nei tobulas šventinis stalas.
Didelę reikšmę turėjo ir šviesa namuose. Senovėje žmonės degindavo žvakes, lempas, stengdavosi, kad būstas būtų jaukus ir šviesus – tai simbolizavo saulės grįžimą ir šviesos pergalę prieš tamsą. Tokia aplinka, pasak tikėjimų, padėdavo pritraukti gerą energiją ir apsaugoti namus nuo nesutarimų.
Dienos metu buvo įprasta susitvarkyti namus, pasirūpinti smulkiais buities reikalais, peržiūrėti maisto atsargas ir pasiruošti artėjančioms Kalėdoms. Tai buvo laikoma ne paprastu valymu, o savotišku atsisveikinimu su senais rūpesčiais.
Ko verčiau vengti, kad šventės neprasidėtų neramiai
Liaudies ženklai aiškiai nurodo, kad kai kurie veiksmai gruodžio 24-ąją laikyti nepalankiais. Buvo manoma, kad jie gali „išnešti“ iš namų sėkmę ar įnešti nereikalingos įtampos į šeimos gyvenimą.
Viena svarbiausių taisyklių – vengti namų ruošos sutemus. Tikėta, kad vėlai vakare atliekami darbai silpnina namų gerovę, todėl visus svarbiausius reikalus reikėtų užbaigti iki saulėlydžio. Ypač nepalankiu ženklu laikytas grindų plovimas ar šlavimas – esą kartu su dulkėmis galima netyčia „iššluoti“ laimę.
Taip pat buvo perspėjama nepalikti šluotos prie durų. Ji turėjo būti padėta į tam skirtą vietą, kad namuose neišsisklaidytų ramybė. Net ir apranga turėjo reikšmę – sakyta, kad nešvarūs ar aplaidūs drabužiai šią dieną traukia blogas mintis ir nuovargį.

Santykiai, pinigai ir ramybė
Gruodžio 24-oji nebuvo laikoma tinkama diena skolinti daiktus ar pinigus. Buvo tikima, kad taip kartu su paskolintu daiktu iš namų išeina ir gerovė. Dėl tos pačios priežasties žmonės vengdavo pradėti statybas ar kapitalinius remontus – manyta, kad tą dieną pradėti darbai bus trapūs ir neatneš ilgalaikės naudos.
Ypatingas dėmesys buvo skiriamas emocijoms. Ginčai, barniai ar net aštresni žodžiai laikyti pavojingu ženklu, nes galėjo „užprogramuoti“ ilgalaikius nesutarimus šeimoje. Azartiniai lošimai ir rizikingi finansiniai sprendimai taip pat buvo laikomi nepalankiais – ši diena skirta ramybei, o ne rizikai.
Ką apie ateitį pasakoja gamta
Neatsiejama gruodžio 24-osios dalis – orų ir gamtos stebėjimai. Jei aplink saulę pasirodydavo šviesos atspindžiai, vadinami „saulės stulpais“, buvo laukiama stiprių šalnų. Ryškus ratas aplink mėnulį pranašaudavo vėją ir temperatūros kritimą.
Giedras, žvaigždėtas dangus buvo laikomas itin geru ženklu – jis žadėjo sėkmingus ir derlingus ateinančius metus. Minkštas, purus sniegas simbolizavo ramybę ir stabilumą, o neramiai vakare besibūriuojančios varnos ar kartu susiglaudusios voverės pranašaudavo artėjančius šalčius.
Diena, kviečianti sustoti
Gruodžio 24-oji liaudies tradicijose nėra skirta dideliems darbams ar drastiškiems sprendimams. Tai laikas, kai patariama sulėtinti tempą, pasirūpinti namų jaukumu ir vidine pusiausvyra. Tikėta, kad ramiai ir apgalvotai praleista ši diena padeda į Kalėdas ir visą šventinį laikotarpį įžengti be įtampos, su šviesa ir taika širdyje.
