Pastaruosius kelerius metus dyzelinių ir benzininių automobilių vairuotojai gyveno su aiškia data galvoje – 2035-ieji, kai naujų vidaus degimo variklius turinčių automobilių pardavimas Europos Sąjungoje turėjo baigtis. Tačiau dabar ši data nebėra tokia „kieta“, kaip atrodė anksčiau. Europos Sąjunga oficialiai pripažįsta: planas bus peržiūrėtas, o reikalavimai – sušvelninti.
Tai reikšmingas signalas ne tik automobilių gamintojams, bet ir milijonams vairuotojų, kurie dar nenori ar negali persėsti į elektromobilį.
Kas iš tikrųjų keičiasi
Pagal iki šiol galiojusią ES politiką gamintojai iki 2035 m. privalėjo pasiekti 100 % nulinės emisijos lengvųjų automobilių ir furgonų segmente. Tai faktiškai reiškė visišką naujų dyzelinių ir benzininių automobilių pabaigą.
Tačiau dabar Europos Komisija siūlo šį reikalavimą peržiūrėti ir sumažinti tikslą iki 90 %. Kitaip tariant, net ir po 2035 m. rinkoje galėtų likti dalis automobilių su vidaus degimo varikliais, įskaitant dyzelinius ir įkraunamus hibridus.
Apie tai plačiai pranešė ir The Guardian, pabrėždama, kad sprendimas priimtas po intensyvaus automobilių pramonės spaudimo ir kelių didžiųjų ES valstybių politinės paramos.
Europos klimato kaitos komisaras Wopke Hoekstra šį modelį pavadino „abipusiai naudingu sprendimu“. Jo esmė – ne vien draudimai, bet ir lankstumas.
Pagal siūlomą schemą gamintojai galėtų kompensuoti likusius 10 % automobilių, kurie nėra neutralūs CO₂ atžvilgiu, kitais aplinkai palankiais sprendimais. Tai galėtų būti:
- žaliojo plieno naudojimas Europos gamyklose,
- biokuro taikymas neelektrinėse transporto priemonėse,
- papildomos investicijos į mažos taršos technologijas.
Tokiu būdu, formaliai laikantis klimato tikslų, reali rinka nebūtų „užrakinta“ vien tik elektromobiliams.
Pramonė spaudžia – problemos per didelės, kad būtų ignoruojamos
Tvaraus transporto komisaras Apostolos Tzitzikostas atvirai pripažįsta: rinka nėra pasirengusi tokiam greitam lūžiui. O pramonės komisaras Stéphane Séjourné išskiria tris pagrindines bėdas:
- augančią Kinijos elektromobilių gamintojų konkurenciją,
- mažėjančią naujų automobilių paklausą Europoje,
- lėtesnę, nei tikėtasi, technologinę pažangą.
Paprasčiau tariant – Europa rizikuoja pralaimėti automobilių pramonės lenktynes, jei laikysis per griežto ir realybės neatitinkančio plano.
Ne visi džiaugiasi: kritika iš žaliųjų stovyklos
Kaip ir buvo galima tikėtis, sprendimas sukėlė aštrią aplinkosauginių organizacijų reakciją. Greenpeace atstovai teigia, kad tai – pavojingas precedentas.
JK „Greenpeace“ politikos direktorius Douglas Parr perspėjo, kad tokie sprendimai prilygsta ekonominiam savęs sabotavimui. O Vokietijos padalinio vadovas Martin Kaiser šį planą pavadino „ankstyva Kalėdų dovana Kinijos elektromobilių gamintojams“.
Kritikai teigia, kad ES siunčia pavojingą signalą: jei spaudimas pakankamai didelis, klimato tikslus galima atidėti.
Ką tai reiškia vartotojams ir dyzelio mėgėjams
Svarbiausia žinia paprastiems vairuotojams – panikos nebereikia. Vidaus degimo varikliai iš Europos neišnyks taip greitai, kaip buvo planuota. Dyzeliniai automobiliai, ypač modernūs ir hibridiniai sprendimai, dar ilgą laiką išliks rinkoje.
Be to, ES vartotojų organizacija BEUC atkreipia dėmesį į kainų realybę: hibridiniai ar elektriniai automobiliai, kainuojantys apie 40 tūkst. eurų, daugumai namų ūkių yra tiesiog neįperkami. Todėl lankstesnė politika gali būti naudingesnė ne tik pramonei, bet ir eiliniams žmonėms.
Dar ne galutinis sprendimas, bet kryptis aiški
Siūlomiems pakeitimams dar turės pritarti ES vyriausybės ir Europos Parlamentas. Vis dėlto jau dabar akivaizdu, kad tai – didžiausias nukrypimas nuo griežtos žaliosios politikos per pastaruosius penkerius metus.
Dyzelio mėgėjams tai gera žinia. Elektromobilių šalininkams – rimtas signalas, kad realybė kartais pasirodo stipresnė už ambicingus planus.
Pagaliau į protą ateina