Jei namuose kūrenate krosnelę ar židinį, yra vienas dalykas, kurio bijo visi – užsikimšęs kaminas. Silpna trauka, dūmai kambaryje, nemalonus kvapas ir, blogiausiu atveju, reali gaisro grėsmė. Daug kas galvoja, kad vienintelė išeitis – kviesti kaminkrėtį, lipti ant stogo ar naudoti brangias chemines priemones.
Tačiau yra paprasta gudrybė, kurią seniai naudojo dar mūsų seneliai. Ji kainuoja centus, nereikalauja jokių įrankių ir, svarbiausia, veikia net tada, kai suodžiai kaupėsi metų metus.
Kodėl kaminas išvis užsikemša
Suodžiai ir dervos – natūrali kūrenimo pasekmė. Kuo daugiau:
- drėgnų malkų,
- spygliuočių,
- prasto degimo,
tuo greičiau kamino sienelės pasidengia degiomis nuosėdomis. Laikui bėgant jos:
- mažina trauką,
- blogina šildymo efektyvumą,
- gali užsidegti ir sukelti kaminų gaisrą.
Todėl reguliarus valymas – ne pasirinkimas, o būtinybė.
Gudrybė, kuri nustebina net patyrusius
Viskas, ko jums reikia – įprasta valgomoji druska.
Taip, ta pati, kuri stovi virtuvės spintelėje.
Kaip tai veikia?
Kai į degančias malkas ar karštas žarijas įberiama druska, aukštoje temperatūroje išsiskiriantys natrio junginiai reaguoja su suodžiais. Ši reakcija:
- susilpnina suodžių struktūrą,
- padaro juos trapius,
- neleidžia jiems „prilipti“ prie kamino sienelių.
Dalis nuosėdų tiesiog išbyra, kita dalis su dūmais pasišalina į lauką, o nauji suodžiai nebesikaupia taip greitai.

Kiek ir kaip naudoti
Rekomenduojama dozė – apie 200 gramų druskos.
Kaip tai daryti teisingai:
- kūrenkite kaip įprasta,
- kai pakuroje jau yra stabilios žarijos ar gerai degančios malkos,
- tolygiai įberkite druską,
- leiskite krosnelei ar židiniui toliau ramiai degti.
Svarbu: druskos neberkite ant šalto kuro ir nenaudokite jos per dažnai vienu metu.
Kaip dažnai kartoti
Profilaktikai pakanka:
- 1 karto per savaitę aktyvaus kūrenimo sezono metu.
Jei kaminas ilgą laiką nebuvo prižiūrėtas, pirmosiomis savaitėmis galima pastebėti:
- daugiau byrančių suodžių,
- intensyvesnį kvapą,
- pagerėjusią trauką.
Tai ženklas, kad metodas veikia.
Kodėl žmonės apie tai pamiršo
Ši gudrybė buvo žinoma dar tada, kai nebuvo:
- brangių valymo miltelių,
- „stebuklingų“ briketų,
- reklamomis mirgančių sprendimų.
Druska:
- pigi,
- visada po ranka,
- neteršia kamino agresyviomis cheminėmis medžiagomis,
- padeda palaikyti gerą šildymo sistemos būklę.
Svarbi pastaba
Šis metodas neatstoja pilnos mechaninės apžiūros, jei kaminas smarkiai apaugęs arba ilgus metus nevalytas. Tačiau kaip reguliari profilaktika jis:
- ženkliai sumažina suodžių kaupimąsi,
- prailgina kamino tarnavimo laiką,
- pagerina šildymo efektyvumą,
- padidina saugumą.
Paprasta, pigu ir veiksminga
Kartais geriausi sprendimai yra patys paprasčiausi.
200 gramų druskos, keli kūrenimai ir kaminas nebeatrodo kaip uždelsto veikimo bomba.
O svarbiausia – namuose šilčiau, saugiau ir ramiau visą šaltąjį sezoną.

Bružai, kai pamačiau parašyta, jog spygliuočių malkos didina suodžių kiekį, supratau, jūs neturite visiškai supratimo krosnių kūrenimo mene.
Didžiausią suodžių ir dervų kiekį duoda beržinės malkos, tiksliau beržo žievė. Anksčiau, kai nebuvo ‘solidolų’ virdavo degutą iš beržo tošies. Ir tepdavo vežimų ratus.
Visokie milteliai pavojingi, nes labai pakelia temperatūrą ir ardo kaminus. Bei užteršia pelenus sunkiais metalais.
Didelią įtaką turi malkų drėgnumas. Į vakarus nuo Kauno ar Šiaulių natūraliai neįmanoma išdžiovinti
malkas. Kuo drėgnesnės malkos, tuo daugiau dervų ir suodžių.
Bulvių lupenos nuo seno buvo naudojamos suodžių kiekiui mažinti.
Visada beriu kurendama bulviu lupenas,
noredama pasitikrinti iskvieciau tarnyba kamimo valymui, rado puse puslitrinio stiklainelio dankaupu po 25 metu
kurenimo, galbut gerai ir druska, lupenos tai tikrai, pradzioje dar dziovinau, bet oaskui zalias, vuskas gerai, geru N.Metu
Kamino plytos ištrupėjo po metų naudojimo. Eina Nakui tos proškos
Jokie milteliai nepadeda nerasynekite nesamoniu.
Bružai, kai pamačiau parašyta, jog spygliuočių malkos didina suodžių kiekį, supratau, jūs neturite visiškai supratimo krosnių kūrenimo mene.
Didžiausią suodžių ir dervų kiekį duoda beržinės malkos, tiksliau beržo žievė. Anksčiau, kai nebuvo ‘solidolų’ virdavo degutą iš beržo tošies. Ir tepdavo vežimų ratus.
Visokie milteliai pavojingi, nes labai pakelia temperatūrą ir ardo kaminus. Bei užteršia pelenus sunkiais metalais.
Didelią įtaką turi malkų drėgnumas. Į vakarus nuo Kauno ar Šiaulių natūraliai neįmanoma išdžiovinti
malkas. Kuo drėgnesnės malkos, tuo daugiau dervų ir suodžių.
Bulvių lupenos nuo seno buvo naudojamos suodžių kiekiui mažinti.