Pastaraisiais mėnesiais Europoje vis garsiau kalbama ne tik apie karinį saugumą, bet ir apie tai, kurios valstybės realiai būtų labiausiai pažeidžiamos, jei Maskva ryžtųsi agresyviems veiksmams už dabartinių konfliktų ribų. Nors viešojoje erdvėje dažnai minimos Baltijos šalys, saugumo ir ekonomikos analitikų vertinimai rodo kitokį vaizdą – rizikos žemėlapis yra gerokai sudėtingesnis.
Tuo pat metu vis daugiau signalų ateina ir iš pačios Rusijos vidaus. Ekonomistai sutaria: Rusijos ekonomika šiuo metu yra silpniausioje padėtyje per pastaruosius kelerius metus. Apie tai rašo ir The Washington Post, remdamasis nepriklausomų ekspertų ir finansų rinkų duomenimis.
Ekonominis spaudimas silpnina Maskvos galimybes
Nepaisant optimistinių pareiškimų, kuriuos pastaruoju metu viešai išsakė Donald Trump, ekonominiai rodikliai rodo visai kitokią realybę. Rusijos biudžeto pajamos, ypač iš energetikos sektoriaus, smarkiai sumažėjo, o finansiniai rezervai, leidę ilgą laiką palaikyti aukštas valstybės išlaidas, artėja prie išsekimo ribos.
Žiniasklaidos analitikai pažymi, kad recesijos požymiai buvo matomi dar iki naujausios sankcijų bangos. Kelerius metus trukusios itin didelės karinės išlaidos ir spartus įmonių skolinimasis sukūrė pavojingą disbalansą. Siekdamas suvaldyti infliaciją, Rusijos centrinis bankas buvo priverstas pakelti bazinę palūkanų normą iki daugiau nei 20 procentų. Nors vėliau ji sumažinta iki 16 procentų, toks lygis ir toliau slopina verslo aktyvumą, mažina pelnus ir stabdo investicijas.
Kai kuriose pramonės šakose jau fiksuojamas ryškus gamybos kritimas, o įsipareigojimų nevykdymo rizika auga ne tik tarp mažesnių bendrovių, bet ir dideliuose sektoriuose.
Rezervai senka, o naftos sektorius smogia biudžetui
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Kremlius jau beveik išnaudojo rezervus, kurie ilgą laiką leido amortizuoti ekonominius sukrėtimus. Situaciją dar labiau pablogino sugriežtintos JAV sankcijos energetikos sektoriui, įvestos 2025 metų rudenį.
Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto ekonomistas Janis Kluge teigia, kad veiksniai, kurie iki šiol palaikė Rusijos ekonomiką, iš esmės išnyko. Jo vertinimu, šalis dabar yra blogiausioje ekonominėje padėtyje per visą pastarąjį laikotarpį.
Sankcijos smarkiai paveikė ir didžiausias valstybines energetikos bendroves – Rosneft bei Lukoil. Rusija priversta pardavinėti naftą su didele nuolaida: „Ural“ rūšies kaina nukrito iki maždaug 35 JAV dolerių už barelį, nors valstybės biudžete buvo planuota beveik dvigubai didesnė suma.
Remiantis Reuters duomenimis, vien gruodžio mėnesį pajamos iš naftos ir dujų gali sumažėti beveik perpus. Tai dar labiau gilina biudžeto deficitą, ypač atsižvelgiant į rekordines valstybės išlaidas.
Bankų krizės šešėlis ir poveikis Europos saugumui
Didžiausią nerimą ekspertams kelia sparčiai išaugęs įmonių skolinimas, ypač susijęs su gynybos pramone. Analitikai perspėja apie sisteminės bankų krizės riziką – pirmieji signalai jau pastebimi tiek valstybės valdomose įmonėse, tiek tarp gyventojų.
Kremliaus aplinkos atstovai, kalbėdami neoficialiai, pripažįsta, kad 2026-ieji gali tapti pirmaisiais iš tiesų sunkiais metais Rusijos ekonomikai. Tai tiesiogiai veikia ir Maskvos galimybes vykdyti ilgalaikę agresyvią politiką.
Būtent šiame kontekste Europos saugumo ekspertai vis dažniau pabrėžia: didžiausia rizika galimos invazijos atveju kyla ne toms šalims, apie kurias kalbama dažniausiai viešojoje erdvėje, o toms, kurios turi silpnesnes ekonomines ir gynybines grandis bei yra labiau priklausomos nuo nestabilios regioninės infrastruktūros.
Šiandien vis akivaizdžiau matyti, kad geopolitinė grėsmė Europoje yra glaudžiai susijusi su ekonominiais procesais. O Rusijos vidaus finansiniai sunkumai tampa vienu svarbiausių veiksnių, galinčių pakeisti viso žemyno saugumo balansą artimiausiais metais.
Šaltinis: https://expert.in.ua/world/tse-ne-krayiny-baltiyi-nazvano-najvrazlyvishu-dlya-rosijskogo-vtorgnennya-derzhavu-yevropy/
Redaktoriui: jūsų straipsnio pavadinimas visiškai neatitinka pačio straipsnio.