Gamta prieš didžiąsias metų šventes tarsi sustojo akimirkai – iš visų pusių apsupta audringesnių ciklonų, per Skandinaviją, Rytų Europą iki pat Juodosios jūros nusidriekė ramesnė ir sausesnė anticiklonų sistema, vadinama Hella ir Inka. Būtent jos rytiniu pakraščiu į mūsų regioną braunasi šaltesnis, arktinių platumų oras.
Nors didžiausias šaltis labiau „kibs“ šiaurės rytinėms ir rytinėms Europos dalims, Lietuva taip pat neliks nuošalyje. Artimiausios kelios naktys ir dienos atneš juntamesnį šaltuką, todėl tiek Kūčios, tiek pirmoji Kalėdų diena bus ramesnės, sausos ir jau tikrai žiemiškos. Tai bus tas laikas, kai dangus skaidrus, oras tylus, o šventinis vakaras – be gamtos triukšmo.
Tačiau ši ramybė – laikina.
Po švenčių – vėjas, drėgmė ir žiemos sugrįžimas su charakteriu
Nuo penktadienio iš šiaurės ir šiaurės rytų pradės stiprėti audringesni ciklonai. Iš pradžių jie dar bus sausi, bet vėjas jau pūs stipriau, ypač iš vakarų ir šiaurės vakarų. Šaltukas pamažu atlėgs, o vakarinę Lietuvos dalį pasieks ir šiltesnis oras iš Atlanto pusės.
Sekmadienį situacija keisis iš esmės – sulauksime kritulių, sustiprės šiaurės vakarų vėjas, o temperatūra vėl kris. Kitos savaitės pradžioje tikėtinas sniegelis, vietomis – pažemio pustymas ir plikledis. Tai bus ta žiemos fazė, kai gamta primins, kad kalendorius dar tikrai ne pavasarinis.
Kūčios – ne tik vakaras, bet ir būdas gyventi
Rytoj jau Kūčios – prasmingas, ramus ir labai simbolinis vakaras. Seniau šiai dienai buvo ruošiamasi ne savaitę ir net ne mėnesį, o visus metus. Dar vasarą rinkti riešutai, spanguolės, atidedami gražiausi obuoliai. Iš šiaudų, gilių ar kaštonų gaminti žaisliukai, o eglė puošti ne pirktinėmis dekoracijomis, bet savomis rankomis sukurtais simboliais.
Kūčių dieną žmonės stengdavosi susitaikyti – atsiprašyti kaimynų, namiškių, išspręsti senas nuoskaudas. Prie stalo sėsdavo tik patekėjus Vakarei žvaigždei. Virš stalo dažnai kabėdavo paukščiai ar saulutės iš šiaudų – tikėta, kad per šventes į namus sugrįžta protėvių vėlės ir apsigyvena tuose simboliuose. Dzūkijoje virš stalo kabėdavo ir šiaudinės žvaigždės – tylus ryšys tarp dangaus ir žemės.
Kūčių stalas – kiekvienas regionas turėjo savo paslaptį
Nors patiekalų pavadinimai skyrėsi, vienas dalykas buvo bendras visur – kisielius. Dažniausiai raudonas, spanguolinis, tačiau apeiginiu laikytas baltas avižinis. Jo virimas turėjo net savitų papročių: Suvalkijoje moterys liepdavo vaikams bėgioti aplink stubą, kad kisielius greičiau ir geriau stingtų.
Kitas neatsiejamas patiekalas – aguonų pienas, dar vadinamas miešimu ar net „meškos pienu“. Žemaitijoje iki šiol Kūčioms verdama cibulynė, Šiaurės Lietuvoje kadaise itin populiarus buvo žilginis iš kanapių sėklų, o Aukštaitijoje retas Kūčių vakaras apsieidavo be šutintų kviečių su medumi.
Tai nebuvo tik maistas – tai buvo atmintis, bendrystė ir pagarba laikui.
Orų prognozė: nuo tylios šalnos iki pūgos
- Trečiadienį, gruodžio 24 d., kritulių nenumatoma, tačiau vietomis bus slidu. Naktį temperatūra kris iki 6–11, kai kur iki 12 laipsnių šalčio, dieną laikysis tarp –1 ir –6 °C.
- Ketvirtadienį, gruodžio 25 d., orai išliks sausi, tačiau vakariniuose rajonuose ir pajūryje jau bus šilčiau – dieną temperatūra kai kur pakils iki +5 °C.
- Penktadienį, gruodžio 26 d., kritulių dar nebus, bet vėjas stiprės, ypač pajūryje. Temperatūra dieną daug kur svyruos apie +2–5 °C.
- Šeštadienį ryte dar bus ramu, tačiau vėliau ims formuotis krituliai – pirmiausia lietus, vėliau šlapdriba. Rūkai, plikledis ir šarma daug kur apsunkins sąlygas.
- Sekmadienį, gruodžio 28 d., vietomis pasnigs, pūs stiprus šiaurės vakarų vėjas, o pajūryje krituliai maišysis su lietumi.
- Pirmadienį ir antradienį žiema rodys charakterį – sniegas, pūga, mišrūs krituliai ir stiprūs vėjo gūsiai taps kasdienybe. O gruodžio 31-osios naktį kai kur vėl galimos gausios kritulių bangos, ypač rytiniuose ir pietiniuose rajonuose.
Ramybės šventė prieš audringą savaitę
Šios Kūčios bus tylos ir susikaupimo laikas – su šalčiu, ramybe ir skaidriu dangumi. Tačiau gamta jau ruošiasi pokyčiams. Tad verta pasidžiaugti tomis ramiomis akimirkomis, prisiminti senąsias tradicijas ir pasiruošti tam, kad po švenčių žiema primins apie save visu pajėgumu.
