Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios nauji akcizų tarifai degalams. Tai reiškia ne staigų šoką, bet stabilų, kelių centų brangimą už litrą. Finansų ministerija skaičiuoja, kad benzinas ir dyzelinas pabrangs 0,04–0,06 euro už litrą — ir tai taps dar viena eilute vairuotojų išlaidose.
Tačiau kodėl šis sprendimas priimtas ir ką jis reiškia praktiškai? Štai viskas, ką svarbu žinoti.
Kiek iš tiesų pabrangs degalai
Ministerijos skaičiavimai paprasti: akcizų korekcijos automatiškai atsispindės degalų kainose.
Benzino akcizas didės 9,6 proc., todėl litras brangs apie 6 centus.
Dyzelino akcizas didės 6,5 proc. — maždaug 4 centais.
Brangimas palies ir kitus produktus:
žymėtasis dyzelinas žemdirbiams ir žuvininkystei pabrangs apie 3 centus,
suskystintos automobilių dujos — apie 4 centus.
Svarbus niuansas: šiuo metu sustabdomas papildomas CO₂ dedamosios didinimas dyzelinui. Jei jis būtų tęsiamas, kainos šokteltų dar labiau.
Kodėl akcizai keliami būtent dabar
Akcizai — stabilus valstybės pajamų šaltinis. Jie laikomi vienu iš mokesčių, kurie mažiausiai stabdo ekonomikos augimą ir kartu padeda finansuoti svarbias sritis.
Surinktos lėšos keliauja į:
Valstybės gynybos fondą,
Kelių priežiūros ir plėtros programą,
Visuomenės sveikatos stiprinimo fondą.
Skaičiai kalba patys: 2026 m. planuojama papildomai surinkti apie 76,9 mln. eurų iš kuro akcizų. Dar 65,9 mln. eurų tikimasi iš didesnių akcizų alkoholiui, tabakui ir el. cigarečių skysčiams.
Sprendimai, pasak ministerijos, derinami su ES politika, rinkos situacija ir šešėlinės ekonomikos rizikomis.
Kaip sutaupyti vairuojant – ekspertų patarimai
Ne visi kainų pokyčiai priklauso nuo vairuotojų, tačiau kai ką padaryti galima. „Unvero“ įkūrėjas Erikas Miliukas primena: pigiau dažnai lemia ne nuolaidų kortelės, o vieta ir laikas.
Pasak jo, didžiausi kainų skirtumai tarp šalių kyla būtent dėl skirtingų akcizų. Todėl pigiau dažnai būna ten, kur mokesčiai mažesni — Lenkijoje, Estijoje, Bulgarijoje.
Ekspertas pataria:
- vengti degalinių šalia sienų ir greitkelių,
- naudotis lojalumo programomis,
- žiemą rinktis sezoninius degalus,
- važiuoti tolygiai, tikrinti padangų slėgį ir nešvaistyti energijos staigiais manevrais.
Valstybinė mokesčių inspekcija taip pat primena: iš ES galima įsivežti iki 40 litrų degalų be papildomų dokumentų, jei jie skirti asmeninėms reikmėms. Viršijus ribą — reikalingi įsigijimo dokumentai, o prekybai — ir akcizas, ir PVM bei licencija.
Degalų turizmas: Lenkija traukia vis labiau
Didėjant kainoms, vis daugiau vairuotojų renkasi kuro baką pildyti ne Lietuvoje. Ypač tai juntama vežėjų sektoriuje: kainų skirtumas tampa toks, kad kuro pirkimas Lenkijoje dažnai ekonomiškai naudingesnis.
Pasienio degalinės Lietuvoje jau fiksuoja mažesnius srautus, o „degalų turizmas“ stiprėja mėnuo po mėnesio. Ekspertų vertinimu, akcizų didinimas gali dar labiau paskatinti šią tendenciją.
Kas laukia vairuotojų 2026-aisiais
Kainos kils, tačiau ne dramatiškai — po kelis centus už litrą.
Ilgainiui didesni akcizai taps nauja norma, o vairuotojai labiau žiūrės į degalų planavimą, nuolaidas ir ekonomišką vairavimą.
Valstybei tai — papildomos pajamos. Vairuotojams — dar vienas argumentas skaičiuoti kiekvieną kilometrą ir vis dažniau rinktis pigesnes alternatyvas.
Vienas dalykas aiškus: degalai pigti neketina. Todėl tie, kurie prie pokyčių prisitaikys greičiausiai, brangimą pajus mažiausiai.

