Kodėl sovietiniuose namuose buvo statomi atliekų stovai — ir kodėl šiandien jie užvirinami arba naikinami

Jei kada nors gyvenote sovietiniame daugiabutyje, tą garsą prisimenate puikiai: metalinis dangtis, trumpas žvangtelėjimas ir šiukšlių maišas, dingstantis šachtoje. Savo laiku tai buvo tikras patogumo simbolis — nereikėjo eiti į kiemą per pūgą ar lietų, viską galėjai išmesti praktiškai nuo durų slenksčio.

Tačiau šiandien, planuojant naujus daugiaaukščius, atliekų stovai beveik nebeprojektuojami. O senesniuose namuose liukai vis dažniau užvirinami. Iš šono gali pasirodyti, kad mums tiesiog „atimamas patogumas“, bet iš tiesų pasikeitė sanitariniai reikalavimai ir atliekų tvarkymo logika.

Kaip šiukšlių latakas tapo „pažangos“ simboliu

Atliekų šachtos idėja atsirado ne Sovietų Sąjungoje — pirmieji tokie sprendimai diegti didmiesčiuose Europoje XX amžiaus pradžioje.
Augant miestams ir aukštėjant pastatams reikėjo paprastos vidinės sistemos, kuri palengvintų buitinių atliekų surinkimą.

Sovietmečiu tokia sistema tapo masine, ypač pokariu, kai statyti standartiniai daugiaaukščiai. Atliekų stovai buvo laikomi tokia pačia būtina infrastruktūros dalimi kaip liftas ar centrinis šildymas.

Šiauriniuose regionuose tai buvo tikras išsigelbėjimas: pagyvenusiems žmonėms ir šeimoms su vaikais šiukšles išmesti tapo lengviau ir saugiau.

Kur sistema pradėjo „lūžti“

Teoriškai viskas turėjo veikti tvarkingai. Atliekos krenta per vertikalią šachtą į uždarą kamerą, o kvapai per ventiliaciją ištraukiami į stogą.

Problemos prasidėjo tuomet, kai prie sistemos prisidėjo žmogiškasis faktorius:

• liukai nebebuvo sandarūs
• valymas tapo formalus
• į šachtą pradėta mesti ne maišus, o birias ar skystas atliekas
• atsirado didelių daiktų, kurie užstrigdavo

Rezultatas — nuolatiniai kvapai, gyventojų konfliktai ir tarakonų „magistralė“ per visą namą.

i

Kodėl naujuose namuose jų nebeliko

Šiandien stovų atsisakoma ne dėl taupymo, o dėl keturių svarbių priežasčių.

Sanitarija.
Šiltos šachtos tampa nuolatiniu kvapų ir bakterijų šaltiniu, pritraukiančiu vabzdžius bei graužikus.

Priešgaisrinė sauga.
Vertikali ertmė veikia kaip dūmų koridorius — gaisro atveju ugnis ir dūmai plinta greičiau.

Atliekų rūšiavimas.
Moderni atliekų tvarka grindžiama rūšiavimu, o vienas bendras vamzdis viską tiesiog sumaišo. Daugiakanalių sistemų įrengimas brangus ir neefektyvus.

Eksploatacijos kaina.
Plovimas, dezinfekcija, vožtuvų keitimas, kameros priežiūra — viskas kainuoja. Jei gyventojai nenori už tai mokėti, sistema pradeda irti.

Ar verta juos uždaryti visiškai?

Stovai teoriškai gali veikti civilizuotai — bet tik tuomet, jei:

• name gyvena daug judėjimo negalią turinčių ar senjorų
• atliekų kamera yra sandari
• priežiūra vykdoma reguliariai
• gyventojai laikosi taisyklių ir maišus užriša

Jei kvapai tapo kasdienybe, laiptinėje veisiasi vabzdžiai, o ventiliacija neveikia, liukų uždarymas yra logiškas sprendimas.

Svarbu žinoti: atliekų stovas yra bendra namo nuosavybė, todėl sprendimą gali priimti tik gyventojų bendrija arba namo savininkų susirinkimas. Jei dauguma balsuoja „už“, sistema oficialiai išimama iš eksploatacijos — namas tampa švaresnis ir saugesnis.

Atliekų stovai buvo savo laikmečio inovacija. Tačiau pasikeitus miestų gyvenimui ir atliekų tvarkymo taisyklėms, jie vis dažniau tampa ne patogumu, o problema.