Šunų skausmas dažnai lieka nepastebėtas — ne todėl, kad jo nėra, o todėl, kad gyvūnai turi instinktą jį slėpti. Gamtoje tai padėdavo išlikti, tačiau namų aplinkoje tai reiškia viena: šeimininkai problemą pamato per vėlai. Veterinarai pabrėžia — inkštimas, dejonės ar akivaizdus šlubčiojimas ne visada pasireiškia. Dažniau skausmas slepiasi už mažų, bet reikšmingų elgesio pokyčių.
Tokius signalus atpažinus anksčiau, gyvūnui galima padėti greičiau, sumažinti kančias ir pagerinti jo gyvenimo kokybę, rašo žurnalas „City Magazine“.
Staigūs elgesio pokyčiai — pirmasis įspėjimas
Vienas dažniausių, tačiau dažnai ignoruojamų ženklų — tai elgesio pasikeitimas. Šuo, kuris buvo linksmas ir žaismingas, staiga tampa uždaras, irzlus, vengia kontaktų ar domisi aplinka mažiau nei įprasta. Kai kurie šunys ima vengti prisilietimų, kiti — ieško ramybės, slepiasi, pasirenka vienatvę. Tokį elgesį dažnai klaidingai priskiriame „blogai dienai“, nuotaikai ar senėjimui, tačiau dažnai tai — tiesioginis skausmo signalas.
Judėjimas išduoda daugiau nei atrodo
Skausmas dažnai pasireiškia judant. Šuo gali keltis lėčiau, dvejoti prieš šokdamas ant sofos ar į automobilį, vengti laiptų arba nebemėgti ilgesnių pasivaikščiojimų. Net jei akivaizdaus šlubavimo nėra, kūnas siunčia signalus. Veterinarai pastebi, kad laipsniškas aktyvumo sumažėjimas dažnai rodo lėtinį skausmą — sąnarių, stuburo ar raumenų problemas, ypač vyresniems šunims.
Apetito ir troškulio pokyčiai
Skausmas neretai paveikia valgymą ir gėrimą. Šuo gali prarasti apetitą, valgyti lėčiau arba apskritai atsisakyti maisto. Kartais pasikeičia ir vandens suvartojimas — jis gali gerti gerokai daugiau arba mažiau. Tokie pokyčiai dažnai susiję su vidiniu skausmu, dantų problemomis ar virškinimo sutrikimais — ir dažnai lieka nepastebėti, jei šeimininkas ne stebi įpročių.
Kūno kalba pasako viską
Šunys kalba kūnu — todėl kūno kalba tampa svarbiausiu diagnostikos ženklu. Sustingusi laikysena, nuleista galva, įtemptas kūnas, išlenkta nugara ar neįprastos gulėjimo pozos gali reikšti diskomfortą. Kai kurie šunys nuolat laižo, kandžioja ar saugo vieną kūno vietą. Tai nėra atsitiktinumas — tai instinktyvas bandymas palengvinti skausmą arba apsaugoti jautrią vietą.
Kodėl svarbu reaguoti
Skausmas, kuris lieka nepastebėtas, virsta lėtiniu skausmu. Tada kenčia ne tik šuns kūnas, bet ir jo psichologinė būsena: atsiranda baimė, nerimas, agresija ar apatija. Štai kodėl veterinariai pabrėžia: jei pastebite elgesio, judėjimo ar įpročių pokyčius — tai signalas pasitikrinti.
