2025-ųjų gruodžio pradžioje „OpenAI“ viduje pasklido signalas, pavadintas „raudonuoju kodu“. Tai buvo ženklas, kad dirbtinio intelekto plėtra tampa absoliučiu prioritetu: kai kurie projektai sustabdyti, ištekliai perkelti, komandos perorientuotos. Priežastis — konkurencija, ypač „Google“, pavojingai priartėjo prie ribos, kur „OpenAI“ anksčiau jautėsi saugi.
Tai reiškė viena: „ChatGPT“ turi būti dar geresnis, dar greitesnis ir dar labiau matomas, kol rinka nepradės laikyti kitu žaidėju „numatytuoju“ dirbtiniu intelektu.
„Google Gemini“ paspartino žaidimą
Pagrindinis postūmis buvo „Google“ žingsnis su „Gemini“ modelių šeima. Bendrovė paskelbė, kad „Gemini 3“ bus integruotas į paiešką jau nuo pirmos dienos, o tuo pačiu suteikiama prieiga kūrėjams bei įmonėms per „Google“ įrankius ir debesiją.
Tai didelis strateginis pranašumas:
„Google“ gali diegti DI tiesiog ten, kur žmonės jau kasdien dirba — „Search“, „Docs“, „Gmail“, „Chrome“, „Android“.
Net jei modeliai panašaus lygio, platinimas gali nulemti lyderį.
Greita „OpenAI“ reakcija
Atsakas neužtruko. Gruodį pristatyta GPT-5.2 versija.
„Reuters“ rašė, kad tai yra tiesioginė „raudonojo kodo“ pasekmė:
tikslas buvo parodyti, kad „OpenAI“ išlieka technologijos priešakyje.
Kitaip tariant, klausimas jau ne tik apie inovaciją, bet ir apie įspūdį, kas juda greičiau. Technologijų sektoriuje tai tampa rimtu ginklu.
Pionieriai ir jų pavojai
Dirbtinio intelekto lenktynės primena seniai žinomas istorijas.
- „Netscape“ pirmoji išpopuliarino naršyklę — bet pralaimėjo platinimo karą, kai „Microsoft“ kartu su „Windows“ pasiūlė „Internet Explorer“.
- „Kodak“ išrado skaitmeninę fotografiją — tačiau delsė ją diegti ir galiausiai prarado rinką.
- „Xerox PARC“ laboratorijoje gimė pelė, grafinė sąsaja ir tinklai — bet komercinę sėkmę susirinko kiti.
Bendra pamoka paprasta:
inovacija vien nepastato lyderio, jei jos neatsiremia į platinimą, modelį ir įgyvendinimą.
Kodėl „Google“ pavojingas konkurentas
Didžiosios technologijų įmonės turi tai, ko startuoliai dažnai neturi:
- operacines sistemas ir naršykles,
- debesijos ekosistemas,
- programų rinkinius,
- verslo klientų kanalus,
- milžiniškus biudžetus.
Jos gali parduoti DI ne kaip atskirą produktą, o kaip integruotą funkciją visur.
„Reuters“ aprašė ir pavyzdį — susitarimą, pagal kurį „Oracle“ parduoda prieigą prie „Gemini“ per savo debesijos pasiūlymus ir verslo programas. Tai iškart padidina „Google“ pasiekiamumą įmonių aplinkoje.
Ką visa tai reiškia „OpenAI“?
Galimi keli scenarijai.
Populiariausi, bet nebe vieninteliai
„OpenAI“ išlieka vienas žinomiausių prekės ženklų, tačiau dalijasi pozicija su kitais, nes lemiamais tampa ne modelių skirtumai, o integracijos mastas.
„ChatGPT“ kaip darbo operacinė sistema
Jeigu „OpenAI“ sugebės paversti „ChatGPT“ centru, jungiančiu programas, užduotis ir agentus, ji gali apsiginti vartotojų įpročiais ir savo ekosistema.
„Netscape momentas“
Blogiausias variantas: rinka pradeda DI sieti su „Google“, nes jis integruotas „Chrome“, „paieškoje“, biuro programose ir debesijoje. Tada „OpenAI“ liktų brangi infrastruktūra ir priverstinis agresyvus monetizavimas.
Kas galiausiai laimės?
Nugalėtoją lems ne tik tai, kurio modelis geresnis šią savaitę.
Lemiamais tampa:
- platinimas,
- partnerystės,
- buvimas kasdieniuose darbuotojų procesuose,
- finansavimo pajėgumas infrastruktūrai.
„Raudonas kodas“ rodo aiškiai: „OpenAI“ supranta, kad mūšis vyksta ne tik laboratorijose, bet ir rinkoje, kur svarbiausia yra būti numatytąja platforma. Ir šio titulo Samas Altmanas užleisti neketina.
