Kartais didžiausi planetos pokyčiai vyksta taip lėtai, kad jų nepastebi nė viena gyva būtybė. Tačiau mokslininkai vis dažniau kalba: žemės sulėtėjimas galėjo nulemti tai, kas šiandien leidžia mums kvėpuoti.
Amerikiečių tyrėjai iš Mičigano universiteto kartu su Leibnico atogrąžų jūrų tyrimų centro mokslininkais pateikė netikėtą išvadą — Žemės sukimosi lėtėjimas galėjo būti vienas svarbiausių veiksnių, lėmusių deguonies atsiradimą atmosferoje ir pakeitusių visą gyvybės istoriją.
Tyrimo rezultatai publikuoti prestižiniame žurnale „Nature Geoscience“. Juose nagrinėjamas ryšys tarp ilgėjančios dienos trukmės ir didelio masto deguonies įvykių, kurie iš esmės pakeitė evoliucijos kryptį.
Kai para truko vos 18 valandų
Maždaug prieš 1,4 milijardo metų Žemės para buvo kur kas trumpesnė — tik apie 18 valandų. Tačiau Mėnulio gravitacinė įtaka pamažu pradėjo stabdyti planetos sukimąsi. Dienos ilgėjo, ir šis procesas tęsiasi iki šiol: per šimtmetį para pailgėja maždaug 1,8 milisekundės.
Mikrobiologas Gregory Dickas pažymi, kad būtent šis, atrodytų, menkas pokytis galėjo sukurti sąlygas, kuriomis atmosferoje pradėjo kauptis deguonis.
Gyvybę kūrė bakterijos, bet joms reikėjo laiko
Pagrindiniai ankstyvosios Žemės deguonies gamintojai buvo melsvabakterės — mikroorganizmai, galintys vykdyti fotosintezę.
Laboratoriniai tyrimai Middle Island Sinkhole karstinėje oloje prie Huron ežero atskleidė įdomią detalę: šios bakterijos aktyvėja tik praėjus kelioms valandoms po saulėtekio.
Kuo ilgesnė diena — tuo daugiau laiko fotosintezei, o tai reiškia daugiau deguonies. Ir būtent tai, anot mokslininkų, pradėjo keisti atmosferą.
Deguonies sprogimai, pakeitę Žemę
Tyrėjų pateiktas mechanizmas gali paaiškinti du lemiamus istorijos etapus:
Didįjį deguonies sprogimą prieš 2,4 milijardo metų ir neoproterozojaus deguonies įvykį, vykusį maždaug prieš 550–800 milijonų metų.
Būtent tuomet planeta tapo tinkama sudėtingesnėms gyvybės formoms, o evoliucija pasuko visiškai nauju keliu.
Biologija ir kosmosas — daug glaudžiau susiję, nei manome
Jūrų biologas Arjunas Chennu pabrėžia, kad šis tyrimas pirmą kartą aiškiai susiejo mikrobų paros ritmus su planetos sukimusi ir Mėnulio trauka.
Jo teigimu, tai — įspūdingas pavyzdys, kaip gyvybės procesai persipina su kosminiais reiškiniais, formuodami mūsų pasaulį.
