Ar mokslas ir religija iš tiesų yra priešingi pasaulio aiškinimo būdai? Du prancūzų mokslininkai pateikė provokuojantį atsakymą – jų teigimu, naujausi atradimai ne silpnina, o priešingai, stiprina protingo Kūrėjo idėją. Matematikai Olivier Bonnassi ir Michel-Yves Bollore pristatė knygą, kurioje apibendrino garsių pasaulio tyrėjų darbus ir bandė atsakyti į vieną seniausių klausimų: ar Visata atsirado atsitiktinai?
Ką tyrėjai teigia?
Autoriai išanalizavo daugiau nei 100 įvairių mokslo sričių mokslininkų pozicijas, tarp jų – net 62 Nobelio premijos laureatus. Remdamiesi surinkta medžiaga, jie daro išvadą:
Visata labiau primena sąmoningai sukurtą sistemą, o ne atsitiktinį procesą.
Jų argumentai paremti trimis pagrindinėmis idėjomis.
1. Didysis sprogimas – kaip „kūrinijos pradžia“?
Bonnassi ir Bollore atkreipia dėmesį į Didžiojo sprogimo teoriją: maždaug prieš 14 mlrd. metų atsirado erdvė, laikas ir materija.
Autorių teigimu, šis faktas primena „mokslinį pasakojimą apie pradžią“ – tarsi Visata būtų turėjusi aiškų startą, o ne egzistavusi amžinai.
2. Tobulai „suderinta“ visata
Kitas argumentas – vadinamoji smulkiai suderintos visatos hipotezė.
Gyvybė įmanoma tik todėl, kad fizinės konstantos (gravitacija, dalelių masės, energijos lygiai) yra tiksliai tokios, kokios turi būti.
Net menkiausias nukrypimas – ir nei žvaigždės, nei planetos, nei gyvybė apskritai neegzistuotų.
Mokslininkai teigia, kad toks tikslumas per daug tikėtinas protingam sumanymą, o ne aklam atsitiktinumui.
3. DNR sudėtingumas – kaip „kodą turintis projektas“
Autoriai taip pat daug dėmesio skiria DNR struktūrai.
DNR aprašo kiekvienos gyvybės formos „statybos instrukcijas“. Matematikų teigimu:
- perėjimo nuo negyvos materijos prie gyvosios tikimybė – itin maža;
- genetinis kodas pernelyg tikslus ir sudėtingas, kad būtų atsitiktinumo rezultatas.
Jie laiko tai papildomu argumentu, jog gyvybė gali būti sąmoningai sukurta.
Kvantinė fizika ir religijos paralelės
Knygoje aptariamos ir platesnės filosofinės jungtys:
- reliatyvumo teorija ir biblinis „šviesos“ motyvas,
- kvantinis susietumas, rodantis, kad realybė gali turėti gilesnį, mums dar nesuprantamą lygmenį.
Autorių nuomone, šios idėjos ne paneigia religiją, o atveria erdvę naujai jos interpretacijai.
Kokia jų išvada?
Bonnassi ir Bollore pabrėžia:
šiuolaikinis mokslas ne uždaro duris tikėjimui, bet verčia iš naujo mąstyti apie protingo Kūrėjo egzistavimą.
Jų teigimu, realybė, kurią atskleidžia astrofizika, genetika ir kvantinė mechanika, panašesnė į kruopščiai apgalvotą sistemą, nei į atsitiktinių procesų rezultatą.
Diskusija tęsiasi
Ši knyga jau sukėlė daug debatų tarp mokslininkų, filosofų ir tikinčiųjų. Vieni ją vadina drąsiu požiūriu, kiti – filosofine interpretacija, o ne griežtu įrodymu. Tačiau viena aišku: klausimas, ar mokslas ir tikėjimas gali egzistuoti kartu, šiandien skamba garsiau nei bet kada.
Šaltinis: https://mignews.ua/news/technology/francuzskie-matematiki-dokazali-sushestvovanie-boga.html
