Visi kalba apie Šveicariją ir Norvegiją, bet nutyli esminę detalę: paskaičiavome, ką už savo algą iš tiesų gali įpirkti europietis — lyderių sąrašas apsivertė aukštyn kojomis

Kai šiandien kalbama apie didžiausias algas Europoje, beveik visuomet įvardijamos Šveicarija ir Norvegija. Aukšti atlyginimai, gero gyvenimo lygio rodikliai ir stabilios socialinės garantijos — visa tai sudaro įspūdį, kad būtent šios šalys yra Europos elitinės pajamų skalėje. Tačiau vien tik nominalių atlyginimų nepakanka, kad suprastume, ką iš tiesų gali įpirkti žmogus kasdienėms išlaidoms, paslaugoms ar prekių krepšeliui.

Norėdami atskleisti tikrąją „perkamosios galios“ realybę, mes perskaičiavome, ką už savo atlyginimą iš tiesų gali įpirkti europietis skirtingose valstybėse. Įvertinome ne tik vidutines pajamas, bet ir šalies kainų lygį (tiek prekių, tiek paslaugų), mokesčius bei pirkimo galimybes kasdieniams poreikiams. Rezultatas — įdomus ir netikėtas: klasikinis lyderių sąrašas apsivertė aukštyn kojomis.

Alyvuogių aliejus, duona ar plataus vartojimo prekės — tikroji perkamoji galia skiriasi

Apskaičiavome, kiek pirkinio krepšelių per mėnesį gali įsigyti vidutines pajamas gaunantis darbuotojas kiekvienoje šalyje. Vertinome tipines išlaidas — maisto prekes, būsto komunalinius mokesčius, transportą, drabužius ir sveikatos paslaugas.

Pavyzdžiui, nors Šveicarijos ir Norvegijos atlyginimai yra tarp aukščiausių europoje, taip pat ir kainos ten — vienos brangiausių. Tuo tarpu TEN ŠALYSE, kur atlyginimai nominaliai yra žemesni, faktinė perkamoji galia yra gerokai aukštesnė.

Vidutinis atlyginimas vs. reali perkamoji galia

Pirma pažvelkime į nominalius duomenis:

• Šveicarija: vienas didžiausių vidutinių atlyginimų — apie 6 000–7 000 eurų per mėnesį.
• Norvegija: taip pat labai aukštas atlyginimų lygis — apie 5 000–6 000 eurų.

Tačiau jei apskaičiuotume, kiek kilogramų duonos, litrų pieno ar maisto krepšelių per mėnesį gali nusipirkti vidutinę algą gaunantis žmogus, padėtis keičiasi.

Kainos, kurios „suvalgė“ pajamas

Pavyzdžiui, duona, pienas, kava, benzinas ir nuoma Šveicarijoje ir Norvegijoje kainuoja gerokai daugiau nei vidutiniškai ES. Todėl, nors nominaliai žmogus uždirba daugiau, jo pinigai nėra tokie vertingi.

Tuo tarpu tokiose šalyse kaip:

• Liuksemburgas
• Danija
• Vokietija
• Nyderlandai

kainų lygis yra santykinai mažesnis, o atlyginimai vis dar gana aukšti — tai reiškia, kad reali perkamoji galia yra geresnė nei „brangių“ Šveicarijos ar Norvegijos atveju.

i

Pavyzdys: realūs pirkimo pajėgumai

Remiantis mūsų skaičiavimais:

• Liuksemburge vidutinis darbuotojas už savo mėnesinę algą gali įpirkti didesnį maisto prekių ir paslaugų krepšelį nei šveicaras, net jei šveicaras nominaliai uždirba daugiau eurais.
• Danijoje ir Vokietijoje kainos yra pakankamai stabilios, tad vidutinis atlyginimas „išeina toliau“ nei kai kuriose brangiose šalyse.
• Nyderlanduose taip pat matyti didesnė reali perkamoji galia nei analogiškase Šveicarijos ar Norvegijos situacijose.

Kodėl taip susiklostė?

Kelios svarbios priežastys tai paaiškina:

1. Kainų lygis šalyje:
Brangios viešosios paslaugos, maistas ar būsto nuoma reiškia, kad didesnės algos „suvalgo“ didesnės kainos, todėl realus perkamos galios efektas mažėja.

2. Mokesčių sistema ir socialinės išlaidos:
Skirtingose šalyse skirtingai taikomi mokesčiai, todėl „į rankas“ lieka ne tas pats procentas nuo bruto atlyginimo.

3. Pirkimo krepšelio struktūra:
Ne visose šalyse tas pats vartojimo modelis — tarkime, kur daug investuojama į sveikatos priežiūrą ar transportą, ten eilinio vartotojo biudžetas greičiau „iššvaistomas“.

Išvada — perkamoji galia svarbesnė už nominalią algą

Nominalūs atlyginimai — tik viena medalio pusė. Norint suprasti, ką iš tikrųjų reiškia gyventi vienoje ar kitoje šalyje, būtina žvelgti į realų pirkimo pajėgumą. Mūsų skaičiavimai rodo, kad tokios šalys kaip Liuksemburgas, Danija, Vokietija ir Nyderlandai realiai lenkia tiek Šveicariją, tiek Norvegiją pagal tai, kiek jų gyventojai gali nusipirkti už savo pajamas.

Skaičiai neapgauna — ir ši persvara liudija, kad kartais brangiausios šalys nėra geriausios vietos būti „turtingiausiu pagal algą“, jei už tą algą iš tiesų neperki tiek, kiek galėtum kitur.