Mokslininkai Ispanijoje atskleidė netikėtą taršos šaltinį. Mar Menoro pakrantės lagūnoje aptikta požeminė gruntinio vandens upė, kuri kasmet į šį ekosistemai jautrų rezervuarą atneša apie kilogramą gyvsidabrio. Tyrimo rezultatus aprašė „Earth.com“.
Tyrimą atliko Barselonos Jūrų mokslų instituto komanda, vadovaujama dr. Céline Lavergne. Mokslininkai siekė suprasti, kaip mikroelementai juda pakrančių vandenyse ir kokį poveikį daro aplinkinėms ekosistemoms — ir aptiko tai, ko niekas neįtarė.
Mar Menoras: jautri ir unikali lagūna
Mar Menoras — sekli, itin sūri lagūna pietryčių Ispanijoje. Nuo Viduržemio jūros ją skiria siauras smėlio nerija.
Ši lagūna užima apie 135 kv. km, todėl laikoma didžiausia pakrantės lagūna visame vakarų Viduržemio regione.
Būtent čia po dugnu mokslininkai aptiko požeminių gruntinio vandens srautų tinklą — vandenį, kuris iš pakrančių vandeningųjų sluoksnių tyliai teka į jūrą ir neša su savimi nuosėdose susikaupusius teršalus.
70 kartų daugiau gyvsidabrio nei upėje
Tyrimas parodė, kad šiuose požeminiuose srautuose gyvsidabrio koncentracija 70 kartų viršija Albuchono upėje aptinkamus lygius.
Didžioji jo dalis — vadinamasis „senasis gyvsidabris“. Jis lagūnos aplinkoje liko nuo laikų, kai regione vyko intensyvi kasyba ir žemės ūkio veikla, ir ilgus metus kaupėsi dirvožemyje bei nuosėdose.
Kai šis vanduo susimaišo su sūriu lagūnos vandeniu, susidaro sąlygos pavojingai cheminės formos — metilgyvsidabrio — susidarymui. Tai ypač pavojinga, nes ši forma lengvai patenka į gyvų organizmų audinius ir kaupiasi mitybos grandinėse.
Metilgyvsidabris: tylus kelias iki žuvies ir žmogaus
Maišymosi zonose mažai deguonies, gausu organinių medžiagų — tai puiki terpė mikroorganizmams, kurie neorganinį gyvsidabrį paverčia metilgyvsidabriu.
Mokslininkai užfiksavo didelę jo koncentraciją pakrantės vandenyse. Tai reiškia, kad vietos, kur gruntinis vanduo patenka į jūrą, tampa aktyviais šios pavojingos medžiagos židiniais.
Metilgyvsidabris kyla mitybos grandinėmis į viršų — todėl didelėse plėšriose žuvyse jo randama daugiau nei mažesniuose organizmuose. Pasak PSO, jis gali pažeisti smegenų ir nervų sistemą, ypač pavojingas vaisiui ir mažiems vaikams.
Pavojus — ne šiandien, bet rytoj
Šiuo metu gyvsidabrio kiekiai Mar Menoro vandenyje ir žuvyse nelaikomi kritiniais.
Tačiau mokslininkai įspėja: tarša, klimato kaita, karštesnės vasaros ir deguonies trūkumas kartu gali sukurti žymiai pavojingesnes sąlygas.
Požeminio gyvsidabrio šaltinio atradimas rodo dar vieną svarbią išvadą: panašios „nematomos“ grėsmės gali egzistuoti ir kitose pasaulio pakrantės lagūnose — ten, kur tarša slypi ne paviršiuje, o giliai po juo.
Šaltiniai:
- https://www.earth.com/news/scientists-discover-a-toxic-underground-river-that-leaks-mercury-mar-menor/
- https://pubs.acs.org/doi/full/10.1021/acs.est.5c07191
