Latvijoje kilęs „Swedbank“ skandalas sukėlė bangas visame regione. Paaiškėjo, kad dviejuose šalies miestuose — Ogrėje ir Bauskėje — skyriaus vadovė net 17 metų veikė klientų vardu be jų žinios: sudarinėjo sutartis, pervedinėjo lėšas, klastojo dokumentus ir dalį pinigų pasisavino. Bendra žala viršijo 200 tūkst. eurų. Nenuostabu, kad socialiniuose tinkluose kilo klausimas — jei taip nutiko kaimyninėje šalyje, ar tai gali pasikartoti ir Lietuvoje?
Kaip iš viso galėjo tai užsitęsti?
Latvijos žiniasklaida ir teisininkai svarsto, kodėl sukčiavimas liko nepastebėtas beveik du dešimtmečius. Vieni sako, kad tai rodo rimtas kontrolės spragas, kiti – kad kartais ilgametis darbuotojo pasitikėjimas tampa akla zona, kurioje niekas nebekelia klausimų. Diskusijų dalyviai neslepia: jei tokia istorija paaiškėtų Lietuvoje, daugelis klientų svarstytų, ar verta laikyti pinigus tame pačiame banke.
Ką nustatė tyrimas Latvijoje
Latvijos televizija atskleidė, kad skyriaus vadovė nuo 2003 m. savavališkai teikė „paslaugas“ klientų vardu: atidarinėjo ir uždarinėjo sąskaitas, išdavinėjo korteles ir kodų generatorius, nutraukdavo indėlius, skolindavosi klientų vardu ir pervesdavo lėšas sau. Siekdama paslėpti trūkumus, ji vienų klientų pinigus naudojo kitų įsipareigojimams padengti. Iš viso nukentėjo 19 žmonių.
„Swedbank“ pozicija
Banko atstovai Latvijoje tvirtina, kad situacija išaiškinta, procesai sustiprinti, o klientams esą nėra pagrindo nerimauti. Tuo pat metu pripažįstama, kad darbuotoja ilgą laiką veikė savarankiškai ir piktnaudžiavo pasitikėjimu.
O kaip Lietuvoje?
Svarbiausia žinia Lietuvos klientams — tai įvyko Latvijoje, ne Lietuvoje. Čia bankus prižiūri Lietuvos bankas, o klientų apsauga ir vidaus kontrolės procedūros pastaraisiais metais sugriežtintos. Be to, jei banke vis dėlto įvyksta sukčiavimas, paprastai žalą padengia pats bankas, nes atsakomybė tenka institucijai, o ne klientui. Tai nereiškia, kad rizika neegzistuoja — bet ji valdoma, o kontrolė nuolat tikrinama.
Kodėl vis tiek kilo nerimas?
Skandalas sujudino žmones todėl, kad buvo pažeista svarbiausia vertybė — pasitikėjimas. Kai išgirsti, jog darbuotojas galėjo veikti 17 metų nepastebėtas, natūraliai kyla klausimas: ar panašūs atvejai galėtų likti nepastebėti kitur? Ekspertai pabrėžia: absoliučiai nulinės rizikos nėra nė viename banke, tačiau skaidrumas ir greita reakcija yra tai, kas lemia klientų saugumą.
Ką verta žinoti Lietuvos gyventojams
Svarbiausia — reguliariai tikrinti sąskaitas, peržiūrėti sutartis ir nenaudojamas paslaugas. Jei kyla menkiausia abejonė, Lietuvoje visada galima kreiptis į banką arba Lietuvos banką — klientų ginčai nagrinėjami greitai ir be mokesčių. O Latvijos atvejis labiau tampa priminimu bankams, kad vidinės kontrolės sistemų atsipalaiduoti negalima.
Šis skandalas greičiausiai dar ilgai bus aptarinėjamas, tačiau šiandien svarbiausias klausimas Lietuvos klientams skamba taip: ne panikuoti, o žinoti savo teises ir sekti finansus sąmoningai.
