Kiekvienais Naujaisiais metais Lietuvoje pasikartoja tas pats ginčas: ar fejerverkai — graži tradicija, ar problema, kurią metas uždaryti? Vieni sako, kad tai džiaugsmas ir emocija, kiti pabrėžia triukšmą, šiukšles, gyvūnų stresą ir pavojų sveikatai. Panaši diskusija šiuo metu ypač įsisiūbavusi Vokietijoje — ten vis daugiau miestų ir organizacijų ragina riboti ar visai uždrausti privačius fejerverkus.
Vokietijoje pernai žmonės fejerverkams išleido beveik 200 mln. eurų. Tačiau apklausos rodo: daugiau nei pusė gyventojų norėtų, kad privatūs fejerverkai būtų uždrausti.
Pasak U. Hikšo, čia slypi paradoksas:
„Fejerverkai daugeliui atrodo kaip tradicija, bet dažnai pamirštama, kad juos palaikantys žmonės — mažuma. Dauguma tiesiog tylėjo ir toleravo pasekmes: triukšmą, šiukšles, traumas, gyvūnų kančias.“
Jis sako, kad ši „tylioji dauguma“ vis labiau drįsta kalbėti garsiai — ir politikai pradeda tai girdėti.
Trauma greitajai, stresas gyvūnams, smogas vaikams
Aktyvistas vardija tris sritis, kurios ypač kenčia — ir jos tinka ne tik Vokietijai, bet ir Lietuvai:
- sveikata — kasmet ligoninės fiksuoja rankų, akių, klausos pažeidimus, nudegimus;
- gyvūnų gerovė — naminiams gyvūnams, laukinei faunai ir paukščiams staigūs sprogimai sukelia paniką ir traumuoja;
- aplinka — ore padidėja smulkiųjų dalelių, suodžių, sunkiai suyrančių liekanų.
Lietuvos veterinarai kasmet liudija — per Naujuosius daugybė šunų pabėga, katės slepiasi, o paukščiai patiria paniką. Aplinkosaugininkai primena: plastiko ir metalo liekanos patenka į dirvožemį ir vandenis.
„Draudimas — ne prieš tradicijas, o už saugumą“
Hikšas pabrėžia: kalbama ne apie šventės „atėmimą“.
„Vieši profesionalūs šou gali likti. Tačiau privatūs sprogdinimai kiemuose, daržuose ir gatvėse — tai problema. Kaip ir su rūkymu restoranuose: kadaise visi piktinosi, o dabar tai atrodo savaime suprantama.“
Vokietijoje policijos sąjunga, gydytojų asociacijos, gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos organizacijos jau pareiškė paramą griežtesniam reguliavimui. Surinkta šimtai tūkstančių parašų.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Lietuvoje diskusija taip pat stiprėja. Kai kurie miestai jau riboja fejerverkus savivaldybės renginiuose, vis dažniau vietoje jų renkasi šviesos, lazerius ar dronų šou. Dalis gyventojų ragina apskritai atsisakyti privačių sprogmenų, o kiti gina tradiciją.
Svarbiausi argumentai, kuriuos mini mūsų ekspertai:
- fejerverkai sukelia realias traumas ir kasmet apkrauna medikus;
- stresas gyvūnams — tiek naminiams, tiek laukiniams;
- smogas ir šiukšlės kenkia aplinkai ir kvėpavimo takams, ypač vaikams ir senjorams;
- sutrikdomas ramybės režimas miestų ir kaimų bendruomenėse.
Ar Lietuva pasirengusi žengti toliau?
Politikai kol kas kalba atsargiai: daug kur siūloma ne visuotinis draudimas, o etapinis ribojimas — tik tam tikrose vietose, tik tam tikru laiku, skatinant pereiti prie saugesnių alternatyvų. Tačiau tendencija panaši į Vokietijos: kuo daugiau duomenų apie žalą, tuo daugiau palaikymo reguliavimui.
Uwe Hikšo žodžiais:
„Fejerverkų draudimas galiausiai bus toks pat savaime suprantamas, kaip draudimas rūkyti patalpose. Visuomenė keičiasi.“
Apibendrinimas
Diskusija apie fejerverkus — ne apie tai, ar šventes reikia švęsti tyliai. Klausimas paprastas: kiek kainuoja mūsų pramoga — gamtai, gyvūnams, medikams ir kaimynams?
