Suomijoje svarstomas pasiūlymas, kuris gali smarkiai pakeisti žiemos vairavimo įpročius. Kalbama apie naują greičio ribojimą automobiliams, važinėjantiems dygliuotomis padangomis: siūloma leisti važiuoti ne greičiau kaip 100 km/val., nepriklausomai nuo kelio ženklų.
Idėja jau sukėlė dideles diskusijas – vieni ją vadina būtina apsaugos priemone, kiti mato papildomą apribojimą vairuotojams.
Kodėl norima riboti greitį?
Pasiūlymo autoriai teigia, kad tikslas paprastas – apsaugoti kelius nuo greitesnio nusidėvėjimo. Tyrimai rodo, kad važiuojant dygliuotomis padangomis:
- dygliai stipriai ardo asfaltą,
- žala didžiausia šlapiuose ir drėgnuose keliuose,
- viršijus 80 km/val., kelio dangos dėvėjimasis dar labiau didėja.
Dėl to greičiau formuojasi provėžos, blogėja sukibimas, didėja akvaplanavimo rizika, o valstybėms tenka skirti milijonus eurų remontams.
Siūlymas gimė Suomijoje – iš kampanijos „Padangos orams“
Iniciatyva pristatyta kampanijos „Padangos orams“ metu, kurią remia kelios viešosios institucijos.
Kampanijos atstovas Jouko Lahti pabrėžia:
pavojingiausi laikotarpiai – kovas ir lapkritis, kai dalis vairuotojų jau važinėja dygliuotomis padangomis, tačiau greitkeliuose leidžiama iki 120 km/val.
Ši kombinacija, pasak ekspertų, labiausiai gadina kelius.
Kaip tai daroma kitose šalyse?
Suomijoje kol kas nėra atskiro greičio limito dygliuotoms padangoms. Tačiau kitur Europoje sprendimai jau priimti:
- Austrija: 80 km/val. užmiestyje, 100 km/val. greitkeliuose.
Tai rodo, kad ribojimai nėra naujiena, o dažnai vertinami kaip kompromisas tarp saugumo ir infrastruktūros apsaugos.

Ar tai tiktų Lietuvai?
Lietuvoje dygliuotos padangos leidžiamos, o žiemą daugelyje kelių vairuotojai važiuoja 90–110 km/val. greičiu. Jei būtų įvestas panašus limitas, praktikoje tai reikštų:
- greitkeliuose su dygliuotomis padangomis – maks. 100 km/val.,
- viršijus – būtų laikoma pažeidimu, kaip ir bet koks greičio viršijimas,
- policijai atsirastų papildoma kontrolės funkcija.
Kelių priežiūros specialistai Lietuvoje ne kartą yra minėję, kad provėžos žiemą formuojasi greičiau būtent ten, kur daug kas važinėja dygliuotomis padangomis ir dideliu greičiu. Todėl diskusija mūsų šalyje — visai reali.
Kokie pagrindiniai argumentai „už“?
- Mažiau provėžų ir geresnis kelio sukibimas.
- Mažesnės remonto išlaidos mokesčių mokėtojams.
- Mažesnė akmenukų ir asfalto atplaišų rizika, galinti pažeisti stiklą.
- Vairuotojai rečiau „persūdo“ greitį slidžiame kelyje.
O argumentai „prieš“?
- Vairuotojai mano, kad tai dar vienas ribojimas, kuris stabdo eismą.
- Dygliuotos padangos naudojamos būtent saugumui, tad ribojimas, pasak dalies kritikų, esą neturi prasmės.
- Greitkeliuose gali susidaryti greičio skirtumai tarp automobilių su skirtingomis padangomis.
Ką nuspręs Suomija — ir ką iš to išmoks visa Europa?
Nors idėja dar tik svarstoma, ji jau paskatino diskusijas:
- ar geriau riboti greitį,
- ar skatinti kitokias padangas,
- ar investuoti į atsparesnius kelius.
Akivaizdu viena: keliai brangsta, klimatas svyruoja, o sprendimai, kurie iki šiol buvo laikomi „normaliais“, dabar vertinami iš naujo.
Šaltinis: https://www.is.fi/autot/art-2000011596556.html

Ne vienas save gerbiantis vairuotojas nelaksto su dygliais po asfalta, nes jam gaila labiau padangu nei asfalto.