Laikotarpiai, kai visuomenėje daug kalbama apie pensijų reformą, išmokas ir pokyčius, visada traukia ir sukčių dėmesį. Didėjantis žmonių susidomėjimas savo lėšomis sukuria situaciją, kuria apgavikai bando pasinaudoti. Kaip atpažinti grėsmes ir apsaugoti pinigus, aiškina „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
Sukčiai greitai prisitaiko prie aktualijų
Pasak eksperto, bet kokie reikšmingi finansiniai pokyčiai tampa derlinga dirva apgavikams.
„Tam, kad susigaudytų pensijų reformoje ir išmokose, paprastam žmogui natūraliai norisi kuo daugiau aiškumo, greičio, paprastumo. Tuo sukčiai ir naudojasi – jie siūlo tariamai lengvesnius sprendimus, tačiau jų tikslas vienas: išvilioti asmens ar prisijungimo duomenis ir pasisavinti lėšas“, – sako M. Kutkaitis.
Netikros svetainės ir pažadai „viską sutvarkyti greičiau“
Viena dažniausių schemų – fiktyvios interneto svetainės, imituojančios bankų ar valstybinių institucijų puslapius. Jose siūloma:
- „greičiau atsiimti lėšas“,
- „patogiau užpildyti paraišką“,
- „išvengti papildomų procedūrų“.
Tokie puslapiai atrodo labai realistiškai: naudojami logotipai, panašus dizainas, oficiali kalba. Tačiau tikroji paskirtis – surinkti prisijungimo duomenis.
„Jeigu kas nors siūlo greitesnes ar paprastesnes paslaugas nei oficialiuose kanaluose, tai turėtų kelti įtarimą. Valstybinės institucijos ir bankai turi aiškias procedūras, kurių per atsitiktines svetaines apeiti neįmanoma“, – pabrėžia M. Kutkaitis.
Skambučiai apsimetant institucijomis
Populiari ir kita schema – telefoniniai skambučiai. Sukčiai prisistato banko ar institucijų darbuotojais ir teigia, kad dėl reformos sąskaitoje atsirado papildomų lėšų. Toliau prašoma „patvirtinti veiksmus“ arba pateikti prisijungimo duomenis.
„Nei bankai, nei valstybinės institucijos niekada neprašo prisijungimo duomenų telefonu. Bet koks toks prašymas yra aiškus sukčiavimo ženklas“, – akcentuoja ekspertas.
Investiciniai pažadai po pensijos išmokėjimo
Pasak M. Kutkaičio, gavus antrosios pakopos lėšas, suaktyvėja ir investicinės apgaulės. Žadamos „ypač pelningos“ galimybės, garantuota grąža, greitas uždarbis.
Dažniausiai tokie pasiūlymai ateina per socialinius tinklus, el. laiškus ar telefonu.
„Didelis pelnas per trumpą laiką beveik visada reiškia didžiulę riziką arba apgaulę. Investiciniai sprendimai neturi būti priimami skubotai ar pasiduodant spaudimui“, – sako ekspertas.
Kaip apsisaugoti?
Norint apsaugoti pensijų lėšas, svarbu laikytis kelių pagrindinių taisyklių.
- Junkitės tik per oficialius puslapius ar programėles.
Neatidarykite nuorodų iš SMS ar el. laiškų. - Nesidalinkite prisijungimo kodais ir slaptažodžiais.
Nei bankai, nei institucijos jų neprašo telefonu ar el. paštu. - Neskubėkite investuoti.
Pasitarkite su banko specialistais, artimaisiais, įvertinkite riziką. - Pensijų klausimus spręskite tik oficialiais kontaktais.
Naudokite bankų klientų aptarnavimo linijas ar institucijų informacijos kanalus.
„Saugumas prasideda nuo mūsų pačių. Pasitikėjimas tik oficialiais šaltiniais, kritinis mąstymas ir neskubėjimas padeda išvengti nuostolių, ypač tokiais pokyčių laikotarpiais kaip šis“, – apibendrina M. Kutkaitis.
