„Lietuvos draudimo“ žalų ekspertų duomenimis, praėjusį savaitgalį (gruodžio 27–28 d.) Lietuvoje siautusi audra padarė žalos gyventojų turtui. Vertinant žalų pobūdį, dominuoja vėjo sukelti nuostoliai: daugiausia nukentėjo pastatų stogų konstrukcijos ir dangos, fasadų apdaila, smulkieji statiniai. Dėl lūžusių medžių ir šakų apgadintos transporto priemonės, tačiau gyventojų sužalojimų, turimais duomenimis, pavyko išvengti.
Fiksuotų žalų skaičius sparčiai auga
Iki gruodžio 29 d. 12 val. buvo gauta beveik 150 žalų pranešimų, kurių bendra suma siekia apie 120 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad vidutinė vienos audros žalos suma sudaro maždaug 800 eurų.
Pasak „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovo Manto Norkaus, galutinį nuostolių mastą galima įvertinti tik po kelių dienų, nes būtent tiek trunka laikotarpis, per kurį dauguma nukentėjusiųjų praneša apie žalą.
„Nors gyventojai iš anksto gavo civilinės saugos pranešimus ir buvo raginami pasirūpinti savo turtu, nuostolių vis tiek nepavyko išvengti. Audra niokojo pastatus, laužė medžius, gadino šiltnamius, stogines ir lauko baldus. Audrai nurimus registruojame ženkliai išaugusį žalų skaičių“, – sako M. Norkus.
Pagal preliminarius vertinimus, bendra audros padaryta žala gali siekti iki 250 tūkst. eurų, o tikslesni skaičiai paaiškės pasibaigus šventiniam laikotarpiui.
Didžiausias smūgis – pajūriui
Kaip ir prognozuota, audra labiausiai smogė vakarų Lietuvai. Palangoje, Neringoje, Klaipėdoje, Kretingoje, Karklėje ir kitose pajūrio vietovėse vėjo gūsiai vietomis viršijo 30 m/s.
Likusioje šalies dalyje audra nebuvo tokia intensyvi — toliau nuo pajūrio esančiuose regionuose, įskaitant Vilnių, Kauną ir Marijampolę, fiksuotos tik pavienės žalos.
Ką daryti patyrus žalą?
„Lietuvos draudimo“ žalų ekspertas M. Norkus pataria pirmiausia kviesti avarines tarnybas ir, jei saugu, stengtis sumažinti nuostolius. Labai svarbu nufotografuoti sugadinimus ir kuo greičiau kreiptis į draudimo bendrovę.
„Lietuvos draudimo“ klientai įvykius gali registruoti mobiliojoje programėlėje arba savitarnos svetainėje savasld.lt.
Trečdalis būstą valdančių gyventojų jo vis dar nėra apdraudę
Šiemet atliktas tyrimas parodė, kad per metus reikšmingai padaugėjo gyventojų, apdraudusių savo pagrindinį būstą. Net 62 proc. apklaustųjų teigia turintys namą, butą ar kotedžą ir pasirūpinę draudimu. Tai 10 procentinių punktų daugiau nei pernai, kai draudimą turėjo 52 proc. gyventojų.
Tačiau reikšminga dalis gyventojų vis dar lieka neapsaugoti. Tyrimo duomenimis, 28 proc. būstą turinčių respondentų jo nedraudžia, o 10 proc. apskritai neturi nuosavo būsto.
Reprezentatyvų tyrimą 2025 m. kovo mėnesį atliko „Spinter tyrimai“. Apklausos metu buvo apklausti 1012 Lietuvos gyventojų, gyvenančių skirtinguose regionuose ir priklausančių 18–75 metų amžiaus grupei.
