Poliarinio oro protrūkiai, svyruojantys orų modeliai ir nenuspėjama čiurkšlės (jet stream) dinamika kelia daug klausimų artėjant Naujiesiems metams. Sinoptikai pabrėžia: tai gali būti ne dar vienas paprastas atšalimas, o platesnis atmosferos cirkuliacijos pokytis.
Kas būtų, jei poliarinis oras užstrigtų virš Europos?
Jei Europą pasiektų masinis arktinio oro antplūdis, tai reikštų ne trumpą šaltį, o visos sistemos persitvarkymą.
Tam reikėtų ryškiai sustiprėjusios oro srovės su gilia įduba, nusidriekiančia toli į pietus. Tokiu atveju arktinis oras galėtų įsitvirtinti Vidurio Europoje — ir išbūti čia ne dieną ar dvi, o kelias savaites.
Naujausia ECMWF (Europos orų modelio) prognozė rodo, kad 2026-ųjų sausio pradžia gali būti gerokai šaltesnė nei įprasta.
Lemiamas veiksnys – ne šaltis, o blokados
Svarbiausia – ne pati temperatūra, o aukšto slėgio sistemų padėtis.
Jeigu virš Atlanto ar Skandinavijos susiformuotų vadinamosios blokuojančios sistemos, jos galėtų „užrakinti“ šaltį Europoje.
Tačiau net ir nedideli šių sistemų pokyčiai lemia visiškai skirtingus scenarijus:
ar Europa išliks Arkties oro įtakoje, ar ją greitai vėl sušvelnins Atlanto masės.
Ar vienas šalto oro pliūpsnis pakeis visą sausį?
Vienas poliarinio oro protrūkis dar nereiškia, kad visas mėnuo bus žiemiškas.
Situacija tampa rimta tik tuo atveju, jei kartu keičiasi visas didelio masto orų modelis. Jei poliarinis sūkurys būtų susilpnintas pasikartojančių šilto oro įsiveržimų, padidėtų tikimybė, kad šaltis kartosis bangomis.
Tada sausis nebebūtų tik „šaltas epizodas“, o taptų struktūriškai žiemiškas.
Jeigu protrūkis bus izoliuotas, Atlanto oro masės greitai grįš, o mėnesio vidurkiai liks švelnūs — net jei kelios dienos bus arktinės.
Ar laukia „ledynmetis“?
Kalbėti apie ledynmetį būtų perdėta.
Ilgalaikiai modeliai šiuo metu vis dar rodo palyginti švelnų 2026 m. sausį. Prognozė paremta prielaida, kad poliarinis sūkurys išliks gana stabilus, nors ir sutrikdytas. Vienas ekstremalus įvykis negali visiškai pakeisti šios tendencijos.
Tačiau staigus žiemos įsiveržimas iškart po Kalėdų — vis labiau tikėtinas.
Kodėl laikotarpis tarp Kalėdų ir Naujųjų toks svarbus?
Būtent šios kelios dienos neretai parodo, ar aukšto slėgio blokados įsitvirtins, ar išsisklaidys.
Tai — savotiška atmosferos kryžkelė:
ar gausime trumpą žiemos epizodą,
ar įžengsime į ilgiau trunkantį, žymiai šaltesnį periodą.
Tuo metu Kanadoje jau fiksuojami istoriškai žemi temperatūrų rekordai — tai dar vienas signalas, kad poliarinė sistema yra aktyvi.
Šis straipsnis parengtas remiantis wetter.net — platforma, kurioje pateikiamos pasaulinės orų prognozės, kritulių radarai, įspėjimai ir analizės. Ten rasite prognozes artimiausioms 14 dienų, su detalia valandine dinamika pirmoms dienoms.
Kol kas tik viena aišku: artimiausios dienos nebus tik „chaotiškas orų šou“. Tai bus laikotarpis, kai paaiškės, ar žiema ateis trumpam, ar tikrai perims valdžią.
