Astronomai jau seniai įpratę planetų gimimo vietas vaizduoti ramias ir tvarkingas. Jaunas žvaigždes dažniausiai supa plokšti dujų ir dulkių diskai, kuriuose materija pamažu susikaupia, susiklijuoja ir galiausiai suformuoja planetas. Tačiau nauji „Hubble“ kosminio teleskopo kadrai parodė, kad Visata kartais kuria pasaulius visiškai kitokiu, chaotišku būdu.
Kosminis gigantas, pranokstantis vaizduotę
Objektas, oficialiai vadinamas IRAS 23077+6707, yra maždaug už tūkstančio šviesmečių nuo Žemės. Mokslininkai jam suteikė kur kas spalvingesnę pravardę — „Drakulos Čivito“.
Ir tam yra priežastis. Diskas, supantis jauną žvaigždę, yra toks milžiniškas, kad net patyrę astronomai liko priblokšti: jo skersmuo siekia apie 400 milijardų mylių. Tai maždaug 40 kartų daugiau nei mūsų Saulės sistemos dydis iki Kuiperio juostos.
Diskas toks tankus ir storas, kad visiškai paslepia žvaigždę savo viduje. Tyrėjai neatmeta, kad ten gali būti net dvinė žvaigždžių sistema — tokia masyvi ir karšta, jog aplink ją susiformavo iki šiol didžiausia žinoma struktūra.
Ne ramybė, o tikras kosminis chaosas
Iš pirmo žvilgsnio šis diskas visiškai neatitinka įprasto planetų formavimosi modelio. Stebimas beveik iš šono, jis atrodo lyg suplėšytas: viršutiniai sluoksniai kyla aukštai virš pagrindinės plokštumos, o apatiniai smarkiai krenta žemyn. Visa tai — netolygiai ir be akivaizdžios simetrijos.
Ypač stebina viena detalė — ryški asimetrija. Vienoje pusėje matomos ilgos, siūlus primenančios struktūros, o kita pusė atrodo tarsi nupjauta ir nepaprastai lygi. Tokia deformacija gali reikšti stiprius turbulencinius procesus: galbūt neseniai į diską nukrito dideli dulkių ir dujų kiekiai, arba jis sudėtingai sąveikauja su aplinkine tarpžvaigždine terpe.
Unikali laboratorija tiesiog kosmose
„Tokį detalumo lygį matome itin retai“, — sako pagrindinė tyrimo autorė Christina Monsch iš Harvardo–Smitsono astrofizikos centro. Pasak jos, šie vaizdai aiškiai rodo: planetų gimimas gali būti daug audringesnis, nei manyta iki šiol.
„Hubble“ ir Jameso Webbo teleskopai anksčiau matė panašių struktūrų, tačiau IRAS 23077+6707 išsiskiria tuo, kad jį galima stebėti matomoje šviesoje su precedento neturinčiu aiškumu. Tai daro šią sistemą nepaprastai vertinga tyrimų platforma.
Kaip atsirado keistas pavadinimas?
Neoficialus vardas „Drakulos Čivito“ taip pat turi savą istoriją. Vienas tyrėjų kilęs iš Transilvanijos — regiono, neatskiriamai siejamo su Drakulos legenda. Kitas — iš Urugvajaus, kur Čivito yra populiarus vietinis sumuštinis. Netikėtas derinys prilipo, kaip ir pats unikalus objektas.
Kiek planetų gali gimti šiame diske?
Mokslininkų vertinimu, disko masė siekia nuo 10 iki 30 Jupiterio masių. Toks kiekis medžiagos teoriškai galėtų pagimdyti kelis dujinius milžinus.
Nors sąlygos čia gerokai skiriasi nuo tų, kuriose susiformavo mūsų Saulės sistema, esminiai fizikiniai procesai turėtų būti panašūs. Tai reiškia, kad prieš mūsų akis gali vykti realus planetų gimimo spektaklis.
Daugiau klausimų nei atsakymų
Kol kas tyrėjai pripažįsta: šis atradimas kelia daugiau mįslių, nei pateikia aiškių atsakymų. Tačiau būtent tokie objektai plečia supratimą apie tai, kiek įvairūs gali būti planetų formavimosi scenarijai.
„Civito Dracula“ primena paprastą tiesą: nauji pasauliai ne visada atsiranda tyliai ir tvarkingai. Kartais tai — gryna kosminė netvarka, pilna išmetimų, iškraipymų ir chaotiškų procesų. Ir būtent šiame chaose gimsta ateities planetos.
Šaltinis: https://science.nasa.gov/missions/hubble/nasas-hubble-reveals-largest-found-chaotic-birthplace-of-planets/
