Europa kasmet vis labiau remiasi palydovais – nuo navigacijos ir ryšio iki bankų sistemų, logistikos, meteorologijos ir karinių operacijų. Tačiau ši priklausomybė turi ir kitą pusę: palydovai tampa patraukliais taikiniais kibernetiniams nusikaltėliams ir priešiškoms valstybėms.
Grėsmė, kuri jau ne teorinė
Kaip rašo „Politico“, Europos saugumo ekspertai perspėja: atakos dažniausiai nukreipiamos ne į patį palydovą, o į jį valdančias antžemines sistemas. Tai gali reikšti:
- signalų sutrikdymą,
- ryšio nutrūkimą,
- neteisėtą prieigą prie jautrių duomenų.
Tokie incidentai gali paveikti ne tik kosmoso sektorių. Pasekmes pajustų transportas, energetika, finansai, žiniasklaida ir net skubios pagalbos tarnybos.
Svarbu ir tai, kad daugelis palydovų sukurti prieš daugiau nei dešimtmetį — laikais, kai kibernetinis saugumas dar nebuvo laikomas prioritetu. Todėl juos modernizuoti sudėtinga ir brangu.
Karas pakeitė požiūrį į kosmosą
Rusijos karas prieš Ukrainą tapo lūžio tašku. Palydovai šiame konflikte tapo kritiškai svarbūs:
- žvalgybai,
- ryšių užtikrinimui,
- logistikos koordinavimui.
Tačiau kartu paaiškėjo, kaip lengvai signalai gali būti trikdomi, o technologijos – paverčiamos silpnąja grandimi. Kosmosas nustojo būti vien tik technologijų sritimi – jis tapo geopolitinių konfliktų dalimi.
ES stiprina gynybą, bet klausimų dar daug
Reaguodama į rizikas, Europos Sąjunga ir valstybės narės imasi priemonių:
- diegia pažangesnį šifravimą,
- kuria patvaresnes valdymo sistemas,
- stiprina bendradarbiavimą tarp kariuomenės, kosmoso agentūrų ir privačių įmonių.
Tačiau atsiranda ir naujų iššūkių. Dauguma palydovų naudojami tiek civiliniais, tiek kariniais tikslais, todėl neaišku:
- kas atsako, jei įvyksta ataka,
- kaip vertinti tokį incidentą — kaip kriminalinę veiką ar karinį veiksmą,
- koks turėtų būti atsakas.
Ekspertų teigimu, ši „pilkoji zona“ — vienas didžiausių Europos saugumo išbandymų artimiausiems metams.
Šaltinis: https://www.politico.eu/article/space-hacks-europe-ramps-up-security-satellites/
