Suomijoje vis dažniau tenka gyventi žiemomis, kurios iš esmės skiriasi nuo tų, kurias prisimena vyresnės kartos. Pietų regione metų pabaiga dažnai ateina be sniego, o jeigu balta danga ir pasirodo, ji išsilaiko gerokai trumpiau nei anksčiau. Dar prieš pusę amžiaus didžioji šalies dalis turėdavo nuolatinę sniego dangą, laikydavusiąsi ištisus mėnesius. Šiandien žiema virto nuolatine kaita: vieną savaitę sniegas, kitą — lietus, po kelių dienų vėl balta, o paskui viskas tirpsta. Tai ne nostalgija ir ne subjektyvūs įspūdžiai — šiuos pokyčius patvirtina meteorologiniai duomenys.
Nuo XX amžiaus septintojo dešimtmečio žiemos temperatūra Suomijoje pakilo 2–3 laipsniais, o kai kur — dar daugiau. Dėl to nuolatinio sniego sezono pradžia vis labiau vėluoja, ypač pietinėje ir centrinėje šalies dalyje. Klimatologai skaičiuoja, kad daug kur ji slenka 2–6 dienomis vėliau kas dešimtmetį. Žiemos tapo ne tik šiltesnės, bet ir drėgnesnės: kritulių daugėja, tačiau jie vis dažniau krenta lietaus, o ne sniego pavidalu. Rezultatas — pilkesnės, šlapios, labiau debesuotos žiemos, kurios vis rečiau sukuria klasikinį „baltos šalies“ vaizdą.
Kai kur daugiau sniego, bet skirtumai gilėja
Paradoksalu, tačiau šalies šiaurėje — Laplandijoje — sniego gali būti net daugiau. Ten temperatūra dažniau išlieka žemiau nulio, todėl krituliai kaupiasi, o ne tirpsta. Jau dabar kai kur fiksuojamas padidėjęs metinis maksimalus sniego sluoksnis, ir tikėtina, kad atskiromis žiemomis jis bus dar gilesnis. Tačiau tai nereiškia, kad problema neaktuali — tiesiog šiaurė ir pietūs keičiasi skirtingais tempais. Pietų bei centrinėje Suomijoje maksimalus sniego storis mažėja 2–4 centimetrais per dešimtmetį, o kai kur — net 6 centimetrais. Šis skirtumas tampa akivaizdus kasdienybėje: mažiau rogučių, daugiau purvo, daugiau lietaus ir slidžios žemės.
Psichologinė žiemos kaina
Besniegė žiema turi dar vieną pasekmę — ji veikia žmonių nuotaiką ir sveikatą. Sniegas atspindi šviesą, todėl net trumpa žiemos diena atrodo šviesesnė. Kai vietoj jo — lietus ir purvas, tamsa tampa dar gilesnė. Daugelis žmonių vengia eiti į lauką, mažiau juda, ilgiau būna namuose, o tai ilgainiui atsiliepia ir fizinei, ir emocinei savijautai. Psichologai pastebi: tamsios ir šlapios žiemos ne tik kelia slogutį, bet ir mažina motyvaciją, ypač regionuose, kur natūralios šviesos trūksta ir taip.
Pokyčius jaučia ir vaikai. Žaidimai sniege, rogutės, sniego pilys ar slidinėjimas daugelyje vietų tampa retenybe. Tai keičia jų įpročius ir augimo patirtį. Žiemos sportas, kuris ilgą laiką Suomijoje buvo prieinamas kiekvienam, tampa labiau „kelionių projektu“ — norint tikros sniego patirties, dažnai tenka vykti į Laplandiją. Ne visi tai gali sau leisti, todėl slidės ar snieglentės ima asocijuotis su brangesne pramoga.

Kai senos taisyklės nustoja galioti
Pokyčius jaučia ir patys meteorologai. Klasikinis žiemos apibrėžimas — kai vidutinė paros temperatūra bent 24 valandas laikosi žemiau nulio — šiandien ne visada tinka. Vis dažniau pasitaiko metų, kai net sunku tiksliai pasakyti, kada žiema prasidėjo. Temperatūros šokinėja nuo +8 iki –10 vos per kelias dienas, o tokie svyravimai, anksčiau buvę reti, tampa vis dažnesni. Tai — klimato kaitos pasekmė, labiausiai juntama regionuose, esančiuose arčiau Arkties. Suomija šyla greičiau nei pasaulio vidurkis, todėl pokyčiai čia matomi aiškiau ir skausmingiau.
Ar įmanoma sustabdyti šią tendenciją?
Mokslininkai pabrėžia: procesas dar nėra negrįžtamas. Jei pasaulis sugebės apriboti temperatūros kilimą iki Paryžiaus susitarime numatytų ribų, žiemos Suomijoje išliks, tačiau bus kitokios — trumpesnės, nepastovesnės, su dažnesnėmis atodrėkių bangomis. Ekspertai ragina nepasiduoti apatijai. Veiksmai, net ir maži — energijos taupymas, tvaresni sprendimai, politiniai pasirinkimai — turi realią įtaką ilgalaikėms prognozėms. Šiandien guminiai batai dažniau keičia pačiūžas, tačiau nuo mūsų sprendimų priklausys, ar ateities žiemos taps visiškai be sniego, ar vis dar išsaugos dalį senosios, baltosios Suomijos.
Šaltiniai:
- https://www.viastar.fi/saa/rovaniemi/
- https://yle.fi/a/74-20201513
