Auksas ir sidabras, po neramių 2025-ųjų, artėja prie didžiausio metinio prieaugio nuo 1979 metų, o šis pokytis nėra atsitiktinis — už jo slepiasi sudėtingas ekonominių, geopolitinių ir psichologinių veiksnių derinys, kuris bendrai formuoja investuotojų elgesį ir rinkų lūkesčius. Tauriųjų metalų kainos, anot BBC, pasiekė istorines aukštumas, kai pasaulis išgyvena įtampų laikotarpį ir svarsto, kur saugiausia laikyti kapitalą.
Rekordiniai skaičiai, kurie kalba už save
Per metus aukso kaina pakilo daugiau kaip 60 procentų ir pasiekė daugiau nei 3 867 eurus už unciją. Po Kalėdų matytas nedidelis atoslūgis situacijos nepakeitė — metų pabaigoje auksu ir toliau buvo prekiaujama maždaug po 3 698 eurus už unciją. Sidabras taip pat demonstravo įspūdingą trajektoriją: Naujųjų išvakarėse jis kainavo apie 63 eurus už unciją, o prieš tai buvo akimirką pakilęs net iki 71,08 euro, kas tapo nauju istoriniu rekordu.
Kodėl brangsta? „Saugus prieglobstis“ ir centriniai bankai
Taurieji metalai tradiciškai laikomi vadinamuoju saugiu prieglobsčiu laikais, kai finansų rinkose vyrauja nervingumas. Investuotojai, nerimaudami dėl geopolitinių konfliktų, ekonominio neapibrėžtumo ir galimų pinigų politikos posūkių, vis dažniau renkasi auksą bei sidabrą kaip priemonę apsaugoti vertę. Šį judėjimą papildomai sustiprina centriniai bankai, kurie, kaip skelbia Pasaulio aukso taryba, 2025 metais savo atsargas padidino šimtais tonų — tai siunčia rinkoms aiškią žinutę, kad institucinis sektorius taip pat mato šių metalų svarbą.
Prekybos platformos XS.com analitikė Rania Gule pabrėžia, jog didžiausią įtaką kainų augimui turi lūkestis, kad JAV Federalinis rezervų bankas 2026-aisiais vėl pradės mažinti palūkanų normas, todėl obligacijos ir indėliai gali tapti mažiau patrauklūs, o dalis kapitalo natūraliai pasisuks į tauriuosius metalus.
Kinija „užveržė“ sidabro rinką
Sidabro kainą dar stipriau pakurstė pasiūlos pusėje atsiradę apribojimai. Kinija, kuri yra antra pagal dydį sidabro gamintoja pasaulyje, paskelbė apribojanti šio metalo eksportą, kartu įvesdama ribojimus volframui ir stibiui. Šis sprendimas oficialiai motyvuojamas siekiu saugoti išteklius ir aplinką, tačiau rinkoje jis sukėlė akivaizdų pasiūlos sumažėjimą. Sidabras ypatingas tuo, kad jis ne tik investicinis, bet ir pramoninis metalas, todėl apribojus tiekimą, pramonė ėmė jausti spaudimą. Neatsitiktinai net „Tesla“ vadovas Elonas Muskas trumpai, bet aiškiai sureagavo — „tai nėra gerai, nes sidabro reikia daugelyje procesų“.
Investicijų bendrovės „Sky Links Capital Group“ bendraįkūrėjas Danielis Takiedinas teigia, jog būtent ribota pasiūla, susidūrusi su augančia pramonine paklausa, ir tapo viena iš sidabro kainos šuolį paaiškinančių priežasčių.
ETF fondai papildė ugnį
Kainų kilimą paskatino ir tai, kad į rinką plūstelėjo kapitalas per biržoje prekiaujamus fondus (ETF), leidžiančius investuoti į auksą ar sidabrą jų fiziškai neturint. Tai patogi priemonė plačiam investuotojų ratui, todėl, kai nuotaikos linksta į „apsaugą nuo rizikos“, pinigų srautai į ETF tampa stipriu papildomu kainų katalizatoriumi.
Ar kilimas tęsis?
Ekspertai vieningai sutaria: greičiausiai taip, tačiau tempas nebebus toks audringas. Rania Gule prognozuoja, kad 2026 metais auksas išliks brangimo kelyje, nors rinkos taps ramesnės ir svyravimai bus nuosaikesni. Takiedinas laikosi panašios pozicijos sidabro atžvilgiu — augimui erdvės dar esama, tačiau po staigių pakilimų neišvengiamos korekcijos, kurios gali būti aštresnės nei investuotojai tikisi.
Šaltinis: BBC
