Lietuvos automagistralėse pradedamas pilotinis projektas, kuriuo tikslas – realiomis sąlygomis išbandyti pažangias eismo stebėsenos technologijas. „Via Lietuva“ nori įvertinti, kaip šios sistemos veikia praktikoje ir ar ateityje jas verta diegti plačiau visoje šalyje.
Bandomasis įrenginys – radarinis eismo skaitiklis „XP20“ – jau įdiegtas A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai automagistralės ruože.
Kodėl pasirinktas būtent šis ruožas
Ši vieta buvo pasirinkta dėl kelių priežasčių. Čia įrengtos keturios eismo juostos, gera infrastruktūra, o svarbiausia – jau veikia du skirtingi eismo apskaitos įrenginiai. Vienas naudoja indukcines kilpas, kitas – radarinę technologiją greičiui stebėti.
Tai suteikia galimybę tiesiogiai palyginti surinktus duomenis ir įvertinti, ar „XP20“ tikslumas pakankamas ilgalaikiam naudojimui.
Ant tos pačios atramos pritvirtinta ir vaizdo kamera, kuri leis patvirtinti registruojamas reikšmes. Projektas truks 1–2 mėnesius, po to bus atlikta duomenų analizė ir priimtas sprendimas dėl tolimesnio diegimo.
Tikslas – saugesni ir protingesni keliai
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžia, kad diegiamos technologijos turi teikti realią naudą vairuotojams:
„Nuolat ieškome sprendimų, kurie padėtų keliams tapti saugesniems ir išmanesniems. Šis projektas leis geriau suprasti eismo srautus, o vėliau – priimti pagrįstus sprendimus dėl infrastruktūros ir vairuotojų saugumo.“
Kodėl eismo duomenys tokie reikalingi
Eismo stebėsena yra vienas pagrindinių instrumentų, kai planuojama:
- kelių priežiūra ir remontai,
- avaringumo mažinimo priemonės,
- naujų projektų prioritetai,
- žvyrkelių asfaltavimo eilės.
Svarbiausias rodiklis čia – vidutinis metinis paros eismo intensyvumas. Jis parodo, kiek transporto kasdien važiuoja konkrečiu keliu ir kiek tas kelias svarbus visam tinklui.
Ne visi skaitikliai vienodai tikslūs
Modestas Lukošiūnas, „Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas, pabrėžia, kad kokybiški sprendimai prasideda nuo patikimų skaičių:
„Norint efektyviai valdyti infrastruktūrą, turime tiksliai žinoti, kokie transporto srautai važiuoja keliais. Pilotinis projektas padės įvertinti naujas technologijas ir palyginti jas su jau naudojamomis sistemomis.“
Transporto priemonės apskaitoje yra skirstomos į 7 klases: nuo lengvųjų automobilių iki vilkikų. Tačiau ne visi skaitikliai geba tiksliai atskirti, pavyzdžiui, autobusą nuo sunkvežimio — ir čia atsiranda duomenų klaidų rizika.
Kur senos technologijos nebespėja
Dauguma Lietuvos eismo apskaitos įrenginių vis dar veikia indukcinių kilpų principu. Tai reiškia, kad įranga įmontuojama tiesiai į kelio dangą.
Tokie įrenginiai turi rimtų trūkumų:
- remontuojant kelią jie dažnai pažeidžiami,
- įrengimas trikdo eismą,
- oro sąlygos sutrumpina jų tarnavimo laiką,
- remonto sąnaudos — didelės.
Šiuo metu:
- ~75 % įrangos veikia su indukcinėmis kilpomis,
- ~20 % – su mikrobangų jutikliais,
- ~5 % – su radarais.
Radarinis „XP20“ – alternatyva ateičiai
„XP20“ sukurtas taip, kad pakeistų jautrias ir sudėtingai prižiūrimas sistemas. Jis gali:
- stebėti iki aštuonių eismo juostų,
- veikti tiek lietui, tiek sniegui,
- tiksliai klasifikuoti transportą,
- būti montuojamas kelkraštyje — nepažeidžiant dangos.
Įrenginio priežiūra minimali: kas dvejus metus pakanka programinio atnaujinimo ir vizualinės apžiūros.
Nors pradinė kaina didesnė, ilguoju laikotarpiu jis atsiperka dėl mažesnių diegimo ir remonto kaštų. Ši technologija jau plačiai naudojama JAV, Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Kolumbijoje.
Ką tai reikš vairuotojams
Pilotinis projektas – tik pradžia. Jei sistema pasiteisins, ji padės:
- geriau reguliuoti transporto srautus,
- tiksliau planuoti remontus,
- greičiau reaguoti į spūstis,
- mažinti avarijų riziką,
- sutaupyti biudžeto lėšų.
Galiausiai tai reiškia sklandesnes keliones ir protingiau prižiūrimus kelius.
