Šiuolaikinis klimato mokslas vis dažniau naudoja formuluotes, kurios primena pasaulio pabaigos scenarijus. Naujas tyrimas, publikuotas žurnale „Nature Climate Change“, dar kartą parodė, kodėl būtina greičiau imtis aplinkosaugos veiksmų.
Mokslininkų komanda, vadovaujama glaciologo Landerio Van Trichto iš ETH Ciuricho ir Vrije universiteto Briuselyje, išanalizavo daugiau kaip 211 490 ledynų kontūrų, naudodama palydovinius duomenis. Tyrimo tikslas buvo ne tik apskaičiuoti ledo masės praradimą, bet ir nustatyti, kuriais metais išnyks daugiausia ledynų. Šį reiškinį mokslininkai pavadino „didžiausiu ledynų išnykimu“.
Modeliai rodo: net jei pasaulinis atšilimas būtų sustabdytas ties 1,5 °C riba, ledynų tirpsmas spartės. Šiandien planeta kasmet praranda apie 1000 ledynų, tačiau iki 2041 m. šis skaičius gali padvigubėti ir pasiekti 2000 per metus.
Kas nutiks, jei atšilimas nebus sustabdytas?
Temperatūros padidėjimas vos keliais laipsniais lemia milžiniškus pokyčius kriosferoje.
Jei dabartinė pasaulio politika atves prie 2,7 °C atšilimo, laikotarpiu nuo 2040 iki 2060 m. kasmet gali išnykti apie 3000 ledynų, o iki šio amžiaus pabaigos liktų tik vienas iš penkių.
Blogiausiu atveju, jei atšilimas pasieks 4 °C, jau 2050-ųjų viduryje kasmet nyktų iki 4000 ledynų, o iki 2100 m. pasaulyje liktų mažiau nei 10 % dabartinio skaičiaus. Tai reikštų beveik visišką ledo praradimą daugelyje kalnų regionų.
Vietinis poveikis — skaudesnis, nei atrodo
Mažesni ledynai nedaro tokios didelės įtakos jūros lygio kilimui, kaip milžiniškos poliarinės ledo kepurės. Tačiau jų išnykimas smarkiai paveikia vietines ekosistemas, turizmą ir bendruomenes, kurios šimtmečius rėmėsi šiais gėlo vandens šaltiniais.
Neseniai dar egzistavęs Pizolo ledynas Šveicarijoje — jau istorija. Tai ne tik fiziniai pokyčiai: tai emocinis praradimas, kaip primena tyrimo bendraautorius Matthias Huss, dalyvavęs simbolinėse ledyno „laidotuvėse“.
Skirtingi regionai — skirtingos lemties datos
Ledynų tirpsmas pasaulyje vyksta netolygiai.
Europos Alpėse ir subtropiniuose Anduose, kur dominuoja mažesni ledynai, pusė jų gali išnykti per artimiausius 20 metų. Iki šimtmečio pabaigos tirpimo tempas ten sulėtės ne dėl klimato stabilizacijos, o dėl paprastos priežasties — ledynų jau beveik nebeliks.
Tuo tarpu Grenlandijoje ir Antarktidos pakraščiuose, kur plyti tikrieji ledo milžinai, „didžiausias išnykimas“ įvyks gerokai vėliau, nes šie masyvai turi didžiulę inerciją.
Ateities kraštovaizdis — be ledo
Globalūs modeliai rodo, kad be radikalių pokyčių ledynų skaičius iki amžiaus vidurio mažės sparčiai. Ateities kartoms gali tekti gyventi planetoje, kur gamtinis kraštovaizdis jau bus negrįžtamai pakitęs, o vandens pusiausvyra — sutrikusi.
Tai istorija ne tik apie skaičius. Tai klausimas apie tai, kokį pasaulį paliksime po savęs.
Šaltinis: https://www.nature.com/articles/s41558-025-02513-9
