Rusijai priskiriamas vadinamasis „šešėlinis laivynas“ vėl atsidūrė dėmesio centre. Suomija tiria, ar tanklaivis, plaukiojantis po užmaskuota vėliava, galėjo apgadinti svarbų povandeninį kabelį prie Helsinkio krantų. Tai — dar vienas priminimas, kad Baltijos jūros dugne driekiasi infrastruktūra, nuo kurios priklauso mūsų kasdienis ryšys.
Preliminariai manoma, kad incidentas įvyko tarp Suomijos ir Estijos pakrančių. Kabelis priklauso telekomunikacijų bendrovei „Elisa“, o dėl jo pažeidimų buvo užfiksuota rimtų sutrikimų.
Kaip buvo aptiktas įtartinas laivas?
Suomijos pakrančių apsauga atliko patruliavimą ir pastebėjo tanklaivį, kurio inkaras buvo nuleistas netoli kabelio trasos. Patrulinis laivas kartu su sraigtasparniu nurodė įgulai pakelti inkarą ir įplaukti į Suomijos teritorinius vandenis.
Laivas buvo sulaikytas ir apžiūrėtas, pradėtas oficialus tyrimas. Pareigūnai tiria galimą didelę turtinę žalą ir telekomunikacijų sutrikdymą, o tyrime dalyvauja ir tarptautinės institucijos.
Nors šiuo metu dar nėra galutinio įrodymo, kad būtent šis laivas sukėlė žalą, pareigūnai akcentuoja: visi faktai kruopščiai tikrinami.
Šešėlinis laivynas – kas tai?
Šis terminas apibūdina laivus, kurie formaliai neva nepriklauso Rusijai, tačiau faktiškai dirba jos naudai: gabena energijos išteklius, veikia nepermatomomis sąlygomis, naudoja abejotinus registrus ir dažnai keičia vėliavas.
Tokie laivai, anot ekspertų, leidžia apeiti tarptautinius apribojimus ir išvengti kontrolės. Tuo pačiu jie kelia riziką: nuo navigacijos incidentų iki galimos tyčinės infrastruktūros žalos.
Ne pirmas karto signalas
Baltijos jūroje panašūs atvejai jau buvo fiksuoti ir anksčiau. Skirtingu metu buvo apgadinti keli ryšio kabeliai, o kai kuriuose tyrimuose minėtas galimas šešėlinio laivyno pėdsakas.
Nors dalis tyrimų baigėsi nenustačius kaltininkų, pats modelis kelia įtarimų: infrastruktūra, kuri yra nematoma, tampa pažeidžiama.
Kodėl kabeliai tokie svarbūs?
Po Baltijos jūros dugnu driekiasi duomenų arterijos — milijonai žmonių, įstaigų ir verslų kasdien naudojasi ryšiu, kuris eina būtent šiais kabeliais.
Jų pažeidimai reiškia ne tik lėtesnį internetą. Kai kuriais atvejais tai gali turėti įtakos:
- finansinėms operacijoms,
- ryšiui tarp valstybių institucijų,
- kritinėms paslaugoms.
Todėl nenuostabu, kad kiekvienas incidentas vertinamas kaip strateginis.
Europos atsakas: griežtėjančios priemonės
Europos Sąjunga vis aktyviau domisi šešėlinio laivyno veikla ir siekia mažinti šių laivų įtaką. Nauji paketai nukreipti ne tik prieš pačius tanklaivius, bet ir prieš visą tiekimo grandinę — nuo savininkų iki tarpininkų.
ES pareigūnai aiškiai sako: kiekviena tokia operacija bus sekama, o įtartina veikla — ribojama.
Kas laukia toliau?
Suomijos tyrimas tęsiamas. Pareigūnai tikisi surinkti įrodymus, kurie leis aiškiai atsakyti, kas įvyko ir ar incidentas buvo atsitiktinis, ar turėjo platesnių motyvų. Kol kas Baltijos regionas siunčia vieną bendrą žinią: jūros dugno infrastruktūra turi būti saugoma taip pat rimtai, kaip ir bet kuris žemėje esantis strateginis objektas.
Šaltinis: https://www.fr.de/wirtschaft/finnland-beschlagnahmt-tanker-putins-schattenflotte-soll-unterseekabel-beschaedigt-haben-94105182.html
