Prasidėjus naujiems metams visuomet atgimsta smalsumas. Norisi suprasti, kas laukia toliau, ar pasaulis pasuks ramybės keliu, ar priešingai — teks gyventi nuolatinės įtampos akivaizdoje. Tarp visų pranašysčių vienas vardas grįžta vėl ir vėl. Nostradamas. Mistinis XVI amžiaus gydytojas ir astrologas, kurio ketureiliai neleidžia žmonijai atsipalaiduoti jau šimtmečius.
Tamsusis Nostradamo palikimas
Michelis de Nostredame’as — žmogus, kurio pavardė tapo sinonimu žodžiui „pražūtis“. Jo knyga „Pranašystės“, išleista 1555 m., parašyta ketureiliais, pilnais metaforų, simbolių ir nutylėjimų.
Toks stilius neatsitiktinis. Nostradamas sąmoningai slėpė mintis, kad išvengtų bažnyčios persekiojimo. Dėl to pranašystės tapo kaip galvosūkis, kurį kiekviena epocha sprendžia savaip. Karai, epidemijos, galingų lyderių žlugimai, stichinės nelaimės — visa tai jo gerbėjai mato tarp eilučių. Kritikai tuo tarpu primena: šios interpretacijos dažnai gimsta iš mūsų pačių baimių.
Ar jo eilutėse slypi užuominos apie 2026 metus?
Nostradamas niekada nerašė konkrečių datų. Tačiau pranašysčių tyrinėtojai mėgsta ieškoti simbolių, susijusių su skaičiumi 26, ir taip pritempia juos prie 2026-ųjų.
Štai kelios prognozės, kurios šiandien interpretuojamos dažniausiai.
Žaibas, smogiantis „didžiam žmogui“
Viename ketureilyje minimas galingas asmuo, kurį „ištinka žaibas“. Vieni tai mato kaip staigią įtakingo politiko ar visuomenės veikėjo mirtį. Kiti — kaip metaforą netikėtam valdžios žlugimui, kai karjeros viršūnėje pasirodo lemtinga klaida.
Tokios interpretacijos mus traukia, nes jos atspindi nuolatinį nepasitikėjimą lyderiais ir baimę, kad likimas gali apsiversti per akimirką.
Krauju nusidažiusios upės
Eilutės apie kraują vandenyse skamba bauginančiai. Viena pranašysčių stovykla tai sieja su galimais konfliktais, kita — su moderniomis technologinėmis intervencijomis medicinoje ir biologijoje.
Ši detalė dažnai interpretuojama kaip įspėjimas: pažanga gali turėti kainą, jei žmogus peržengia ribas.
Neramumai jūrose
Nostradamas dažnai mini laivus, galerus, jūrų susidūrimus. Šiandien tai siejama su augančia įtampa strategiškai svarbiose akvatorijose, ypač Pietų Kinijos jūroje.
Kad ir kokia būtų tikroji reikšmė, viena aišku: jūra jam simbolizavo nepažinią jėgą, galinčią greitai pakeisti pasaulio pusiausvyrą.
Bičių spiečius — naujų judėjimų metafora?
Paslaptingas „bičių spiečius“ kai kam reiškia minią, kolektyvinį mąstymą arba ideologiją, kuri plinta greitai ir nenuspėjamai. Tai gali būti tiek politiniai, tiek socialiniai judėjimai, kurie per trumpą laiką sukrečia nusistovėjusią tvarką.
Ši metafora ypatingai aktuali laikais, kai informacija ir idėjos akimirksniu pasiekia milijonus.
Kaip skaityti pranašystes, kad neprarastume sveiko proto
Istorija rodo: kai kurios Nostradamo užuominos atrodo bauginamai tikslios, kitos — visiškai prasilenkia su realybe.
Mokslininkai primena, kad žmonės natūraliai linkę matyti ryšius ten, kur jų nėra. Kai pasaulis neramus, mes norime paaiškinimo — todėl pranašystės tampa patraukliu naratyvu.
Galbūt 2026-ieji taps ne tiek katastrofų metais, kiek lakmuso popierėliu, atskleidžiančiu mūsų pačių nerimą. Nostradamas labiau priverčia susimąstyti, nei žada tikslų scenarijų.
Ką verta pasiimti iš šių eilučių?
Jo tekstai gali būti skaitomi kaip perspėjimas apie žmogaus puikybę, neatsargų žaidimą su technologijomis, valdžios godumą ir kolektyvinio proto galią. Tačiau jie nebūtinai nurodo konkrečias datas ar įvykius. Tad klausimas išlieka paprastas. Ar žiūrėsime į pranašystes kaip į grėsmę, ar kaip į priminimą būti atsakingesniems už savo ateitį? Nostradamas, regis, paliko ne baimės receptą, o veidrodį — ir jame dažniausiai matome ne ateitį, o save.
