2025-ieji pateks į istoriją kaip metai, kai klimato krizė iš abstraktaus termino virto labai realiais įvykiais. Mokslininkai konstatuoja: tai buvo vieni iš trijų karščiausių metų, kokius yra užfiksavusi žmonija. Pasaulinė temperatūra pirmą kartą tris metus iš eilės pakilo virš 1,5 °C ribos, nustatytos Paryžiaus klimato susitarime. Tai nėra tik skaičius — tai riba, po kurios pasaulis ima keistis greičiau, nei mes spėjame prisitaikyti.
Analizę paskelbė „World Weather Attribution“ tyrimų grupė. Jų išvada paprasta ir grėsminga: net ir natūralūs reiškiniai, tokie kaip La Niña, kurie paprastai vėsina, nebepajėgia atsverti žmogaus veiklos. Didžiausias atšilimo variklis išlieka tas pats — nuolatinis iškastinio kuro deginimas.
„Jei labai greitai nesustosime, tapsime bejėgiai“
Klimato mokslininkė Friederike Otto sako tiesiai: kovos su atšilimu laikas nebe teorinis. „Jei labai greitai nenustosime deginti iškastinio kuro, bus be galo sunku išlaikyti klimato tikslus“, – pabrėžia ji.
Mokslas čia jau seniai nebemato dviprasmybių.
Karščio bangos — mirtiniausias 2025-ųjų klimato veidas
Ekstremalūs reiškiniai kasmet nusineša tūkstančius gyvybių. 2025 m. buvo užfiksuoti net 157 itin pavojingi atvejai — tai situacijos, kai žūsta žmonės, skelbiama nepaprastoji padėtis, o ištisi regionai lieka paralyžiuoti.
Karščio bangos tapo pagrindiniu žudiku. Kai kurie epizodai, anot tyrėjų, buvo dešimt kartų intensyvesni nei prieš dešimtmetį — vien todėl, kad klimatas jau pasikeitė. Tai ne išimtis. Tai — nauja realybė.
Ugnis, liūtys ir potvyniai: katastrofos, kurios kartojosi
Ilgos sausros Viduržemio jūros regione tapo degalų šaltiniu milžiniškiems gaisrams Graikijoje ir Turkijoje. Kitoje pasaulio pusėje Meksiką užklupo stichinės liūtys — dešimtys žuvusiųjų, šimtai dingusiųjų.
Filipinus talžęs supertaifūnas „Fung-wong“ privertė evakuotis daugiau nei milijoną žmonių. Indijoje musoniniai lietūs sukėlė mirtinas nuošliaužas.
Mokslininkai pabrėžia: vis dažniau nelaimės ištinka vietas, kurios tam nepasiruošusios.
Kodėl net perspėjimai nebepadeda
WWA ataskaita atkreipia dėmesį į vieną pavojingą tendenciją: ekstremalūs reiškiniai stiprėja taip greitai, kad perspėti žmones darosi sudėtinga.
Uraganas „Melissa“ sustiprėjo taip greitai, kad Jamaika, Kuba ir Haitis tiesiog nespėjo pasiruošti. Mažos valstybės liko be realių priemonių suvaldyti padarinius.
Politika stringa, o klimatas nelaukia
Tarptautinės klimato derybos Brazilijoje baigėsi be aiškaus plano atsisakyti iškastinio kuro. Pažadai duoti — bet įgyvendinimas lėtas.
Vis daugiau lyderių tyliai pripažįsta: 1,5 °C tikslas laikinai bus viršytas. Kai kurie tikisi, kad vėliau pavyks sugrįžti. Mokslininkai šiuo klausimu kur kas mažiau optimistiški.
Dvigubas žaidimas: atsinaujinanti energija ir anglis
Kinija intensyviai stato saulės ir vėjo jėgaines, tačiau tuo pat metu didina investicijas į anglį. Europa ragina veikti, bet baiminasi ekonominio smūgio.
Jungtinėse Valstijose politika dar labiau pasuko link naftos, dujų ir anglies, o švarios energijos priemonės sustojo.
Dezinformacija — dar viena grėsmė
Friederike Otto atkreipia dėmesį į naują fenomeną: klimato krizė dabar turi konkurentą — melagingą informaciją. Žmonės bombarduojami abejonėmis, sąmokslais ir klaidingais naratyvais.
Tai stabdo sprendimus, kuriuos reikėjo priimti jau vakar.
Ekspertų verdiktas: pasaulis pateko į „nepažįstamų nelaimių zoną“
Vis daugiau regionų susiduria su nelaimėmis, prie kurių niekada nebuvo pratę: neįprastos liūtys, gaisrai vietose, kur jų anksčiau nebūdavo, potvyniai dykumose. Reiškiniai stiprėja ir komplikuojasi greičiau, nei atnaujinamos apsaugos sistemos.
Mokslininkai sako paprastai: reikia greitesnių perspėjimų, kitokio reagavimo ir visiškai naujų prisitaikymo metodų. Pažanga yra, bet ji nepakankama.
Šaltinis: https://apnews.com/article/climate-world-weather-attribution-year-end-extreme-1e9028da87e518382482e21fef3cfeee
