Visiems yra tekę tai patirti: naktį einate į tualetą ir mažuoju kojos piršteliu visa jėga tvojate į spintelės kampą. Tą akimirką iš burnos išsprūsta ne „oi, kaip nemalonu“, o riebus, sodrus keiksmažodis. Ir žinote ką? Jums iškart palengvėja. Dabar mokslas patvirtina – tai ne jūsų kultūros stoka, o galingas organizmo savisaugos mechanizmas.
Ilgą laiką keiksmai buvo laikomi prasto auklėjimo ženklu. Tačiau naujausi neurobiologų tyrimai rodo, kad „nešvankūs žodžiai“ yra sudėtingas evoliucinis įrankis, kuris padėjo mūsų protėviams išgyventi, o mums padeda susidoroti su stresu ir skausmu.
Štai kodėl kartais nusikeikti yra tiesiog sveika.
Tai ne kalba, tai – sirena jūsų smegenyse
Kai kalbate mandagiai, veikia jūsų smegenų žievė – ta dalis, kuri atsakinga už mąstymą ir kultūrą. Tačiau kai nusikeikiate iš skausmo ar išgąsčio, signalas ateina iš visai kitur.
Keiksmažodžiai gyvena limbinėje sistemoje – vienoje seniausių smegenų dalių, kuri valdo emocijas ir instinktus.
- Kaip tai veikia: Kai patiriate smūgį, jūsų „pavojaus detektorius“ (migdolas) akimirksniu pasiunčia signalą. Jūs nespėjate pagalvoti. Keiksmas iššoka kaip automatinis refleksas.
- Palyginimas: Tai tas pats, kas beždžionės riksmas pamačius plėšrūną. Tai biologinis signalas kūnui: „Dėmesio! Mobilizacija!“.
Nemokami nuskausminamieji
2024 metais atliktas tyrimas (ir daugelis ankstesnių) patvirtino neįtikėtiną faktą: keiksmai realiai mažina skausmą.
Eksperimento metu žmonių buvo paprašyta laikyti rankas lediniame vandenyje. Taisyklės paprastos: vieniems leista garsiai keiktis, kiti turėjo sakyti neutralius žodžius (pvz., „stalas“).
Rezultatas: Tie, kurie keikėsi, skausmą ir šaltį kentė žymiai ilgiau.
Kodėl? Keiksmas suveikia kaip starto mygtukas jūsų vidinei vaistinei. Smegenys išskiria endorfinus (laimės hormonus) ir natūralius opiatus, kurie blokuoja skausmo signalus. Tai tarsi trumpalaikė morfijaus dozė, kurią pasigamina pats kūnas.
Jėgos antplūdis ir streso „nuleidimas“
Pastebėjote, kad sporto salėje keldami sunkų svorį žmonės dažnai surinka ar nusikeikia? Tai irgi ne šiaip sau.
Keiksmažodis sukelia staigų adrenalino pliūpsnį. Padažnėja širdies ritmas, įsitempia raumenys, ir žmogus trumpam tampa fiziškai stipresnis.
Be to, tai veikia kaip greitpuodžio vožtuvas. Kai patiriate stresą, kraujyje kyla kortizolio lygis. Jei jį laikysite viduje – jis jus „grauš“ (kels nerimą, silpnins imunitetą). „Sprogstamasis“ keiksmas (kai orą iškvepiate staigiai, su jėga) padeda fiziškai išmesti įtampą. Po tokio protrūkio širdis greičiau nurimsta.
Svarbi taisyklė: nenuvalkiokite vaisto
Tačiau yra vienas „bet“. Keiksmažodžiai veikia tik tada, kai jie turi emocinį krūvį.
Mokslininkai pastebėjo įdomų dėsningumą: terapinis poveikis stipriausias tiems, kurie kasdieniame gyvenime keikiasi retai.
Jei keiksmažodžius naudojate kaip kablelius kiekviename sakinyje, jūsų smegenys prie jų pripranta. Žodis praranda savo „šoko vertę“, nebeišskiria adrenalino ir nebetampa nuskausminamuoju.
Esmė paprasta: Saugokite riebius žodžius ypatingoms progoms (pavyzdžiui, tam nelemtam stalo kampui). Tada jie suveiks geriau nei bet kokia tabletė.
Šaltinis: https://www.sciencealert.com/swearing-provides-health-benefits-especially-if-its-not-a-habit
