Kiekvieną žiemą vairuotojus kankina ta pati dilema. Vos išvažiuoji iš plovyklos tviskančiu automobiliu, nuvažiuoji kelis kilometrus pliurze padengtu keliu, ir visa švara dingsta – kėbulas vėl pilkas, purvinas ir liūdnas. Kyla natūralus klausimas: ar verta leisti pinigus ir gaišti laiką, jei rezultatas džiugina tik penkias minutes?
Daugelis numoja ranka ir nusprendžia automobilį „užkonservuoti“ purve iki pavasario. Tačiau ekspertai vienbalsiai tvirtina – tai yra didžiausia klaida, kurią galite padaryti. Atsakymas į klausimą „ar plauti?“ yra griežtas „taip“, ir tam yra svarių priežasčių, kurios slepiasi ne estetikoje, o chemijoje.
Kodėl purvas yra pavojingesnis nei atrodo
Žiemą automobilį dengiantis sluoksnis nėra tiesiog purvas. Tai agresyvus druskos, chemikalų ir drėgmės kokteilis. Nors šiuolaikiniai automobiliai turi geresnę antikorozinę apsaugą nei senieji modeliai, joks metalas nėra visiškai atsparus ilgalaikiam druskos poveikiui. Druska veikia kaip katalizatorius – ji graužia kėbulą, skverbiasi į mažiausius įbrėžimus (kurių galite net nematyti) ir ten pradeda savo juodą darbą.
Be to, švara svarbi ne tik kėbului, bet ir jūsų saugumui. Naujesni automobiliai yra prikimšti jutiklių, kamerų ir radarų. Jei jie aplimpa purvo ir druskos sluoksniu, vairuotojo pagalbos sistemos nustoja veikti arba veikia klaidingai. Tas pats galioja ir žibintams – purvinas stiklas sulaiko didžiąją dalį šviesos, todėl tamsiu paros metu matomumas tampa tragiškas.
Auksinė taisyklė: kada ir kaip dažnai?
Viskas priklauso nuo žiemos rūstumo ir kelininkų dosnumo barstant druską. Tačiau laikantis bendros rekomendacijos, esant drėgniems ir druskuotiems orams, į plovyklą vertėtų užsukti bent kas dvi savaites. Tai ypač aktualu tiems, kurie važinėja daug, ir tiems, kurių automobiliai jau matę gyvenimo – senesnėms mašinoms druska yra mirtinas priešas.
Tačiau yra viena svarbi išimtis, kai plovyklą geriau aplenkti. Jei lauke spaudžia didesnis nei 10 laipsnių šaltis, vandens procedūras geriau atidėti. Didelis temperatūrų skirtumas (karštas vanduo iš plovyklos ir ledinis kėbulas) sukelia terminį šoką. Tai gali pakenkti lako dangai, o jei priekiniame stikle yra bent menkiausia įdauža, stiklas nuo įtampos gali tiesiog skilti.
Svarbiau nei programa – paruošiamieji darbai
Dažnas vairuotojas daro klaidą taupydamas laiką ir iškart važiuoja po automatiniais šepečiais. Žiemą tai prilygsta automobilio šveitimui švitriniu popieriumi. Ant kėbulo susikaupęs purvas, smėlis ir druska yra abrazyvios dalelės. Jei šepečiai pradeda trinti sausą purvą, lako įbrėžimai garantuoti.
Svarbiausias žingsnis – kruopštus pirminis nupurškimas aukšto slėgio srove. Būtina nuplauti didįjį purvą nuo kėbulo, ratlankių ir ratų arkų, ir tik tada jungti automatinę programą ar naudoti kempinę. Kalbant apie plovimo programas, žiemą nebūtina rinktis pačios brangiausios su visais vaškavimais, tačiau viena funkcija yra labai naudinga – tai dugno plovimas. Būtent dugne kaupiasi daugiausia druskų, kurios tyliai pūdo automobilį iš apačios.
Kad ryte netektų plėšti durų
Po plovimo darbas nesibaigia. Būtent čia daugelis „paslysta“ ir kitą rytą keikia užšalusias spyneles. Išvažiavus iš plovyklos, būtina ne tik nuvalyti likusį vandenį nuo kėbulo, kad neliktų kalkių dėmių, bet ir pasirūpinti guminėmis tarpinėmis.
Paimkite sausą šluostę ir kruopščiai nusausinkite durų rėmus bei gumas. Dar geriau – patepkite jas specialiu silikoniniu pieštuku ar purškalu. Tai apsaugos gumas nuo prišalimo prie metalo. Taip pat nepamirškite patikrinti langų plovimo skysčio – žiemą jis naudojamas kibirais, tad visada turėkite atsargų, kad kelyje neliktumėte „akli“.
Šaltinis: https://www.blick.ch/auto/service/ratgeber-autoreinigung-soll-ich-im-winter-mein-auto-waschen-id16340612.html
