Tai, kas vyksta tolimojoje Antarktidoje, skamba kaip filmo scenarijus, bet, deja, tai realybė. Didžiulis, Graikijos valstybės dydžio ledo masyvas, mokslininkų šiurpiai vadinamas „Paskutiniojo teismo ledynu“ (angl. Doomsday Glacier), pradėjo judėti. Ekspertai įspėja: jei šis milžinas subyrės, pasaulio žemėlapis pasikeis negrįžtamai.
Thwaites ledynas – tai ne šiaip ledo luitas. Tai gamtos sukurta „užtvanka“, sauganti mus nuo katastrofos. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad ši užtvanka pradeda trūkinėti, o į Antarktidą skubiai išsiųsta tarptautinė mokslininkų ekspedicija bando suprasti, kiek laiko mums dar liko.
Kodėl jis vadinamas „Paskutiniojo teismo“ ledynu?
Šis pavadinimas nėra tik žiniasklaidos triukas. Thwaites ledynas yra monstriško dydžio – didesnis už visą Graikiją. Vietomis jo storis siekia net 1,6 kilometro.
Tačiau baisiausia ne jo dydis, o funkcija. Jis veikia kaip kamštis butelyje. Thwaites sulaiko už savęs esančią milžinišką Vakarų Antarktidos ledo kepurę.
- Jei ištirptų tik Thwaites: Jūros lygis pakiltų apie 60 centimetrų. Tai jau būtų skaudu pakrančių miestams.
- Jei jis sugriūtų ir „atkimštų“ visą Vakarų Antarktidą: Vandens lygis pasauliniame vandenyne pakiltų net 3–4,5 metro.
Toks scenarijus reikštų, kad dalis Niujorko, Londono, Nyderlandų ar net Lietuvos pajūrio tiesiog atsidurtų po vandeniu. Ir nors tai gali užtrukti šimtmečius, procesas jau įsibėgėjo.
The Thwaites Eastern Ice Shelf, which holds back the huge Thwaites Glacier, is now riddled with numerous gigantic cracks and crevasses and is on the verge of complete collapse next year, in 2026, indirectly accelerating sea level rise and threatening coastal areas worldwide. pic.twitter.com/IPYs6Zfmvq
— Pierrus (@FardouxPierre) March 15, 2025
„Jis griūva mūsų akyse“
Škotijos Šv. Andriejaus universiteto glaciologas Doug Bennas padėties negražina: „Thwaites ledynas iš tiesų griūva tiesiog mūsų akyse.“
Kasmet šis milžinas praranda apie 50 milijardų tonų ledo. Šiltėjantis vandenynas graužia jį iš apačios, o palydovai fiksuoja milžiniškus įtrūkimus. Kai kurie iš jų tokie dideli, kad į juos tilptų didžiausi pasaulio dangoraižiai.
Į pagalbą pasitelkė net ruonius
Suprasdami situacijos rimtumą, mokslininkai ėmėsi precedento neturinčios misijos. Iš Naujosios Zelandijos išplaukė laivas su 40 tyrėjų iš keturių žemynų. Jų tikslas – priartėti prie pat šio „pabaisos“ ir surinkti duomenis.
Kadangi ledynas yra sunkiai prieinamas ir pavojingas, žmonės pasitelkia išradingus metodus:
- Povandeniniai robotai: Jie neria po ledu ten, kur žmogui būti neįmanoma.
- Gręžimas: Bandoma prasigręžti pro kilometro storio ledą, kad būtų galima išmatuoti vandens temperatūrą apačioje.
- Ruoniai-šnipai: Taip, perskaitėte teisingai. Mokslininkai pritvirtina mažyčius jutiklius prie ruonių kailio. Šie gyvūnai nardo giliai po ledu ir, patys to nežinodami, renka gyvybiškai svarbią informaciją apie vandens temperatūrą ir druskingumą vietose, kurių negali pasiekti joks laivas.
A study has revealed increased fracturing in the Thwaites glacier’s ice, suggesting a potential collapse of the Antarctic Ice Shelf
🖊️ @bluewrit https://t.co/V7sfDynvur
— Down To Earth (@down2earthindia) January 6, 2026
Politinės audros fone – nerimas dėl ateities
Ironiška, bet kol gamta siunčia pavojaus signalus, politika kiša koją mokslui. Didžioji šios misijos dalis priklausė nuo JAV ledlaužio „Nathaniel B. Palmer“. Tačiau dėl JAV prezidento D. Trumpo administracijos biudžeto karpymo, amerikiečių galimybės tyrinėti Antarktidą mažėja.
Šiuo metu lyderystę perima Pietų Korėja – ji tampa vienintele šalimi, turinčia ilgalaikių ir stabilių planų nuolat stebėti Thwaites ledyną.
Klimato laikrodis tiksi, ir šįkart jis tiksi ledo dūžių ritmu.
