Norvegija pasiekė dar vieną istoriją kuriantį rekordą. 2025 m. net 95,9 procento šalyje įregistruotų naujų automobilių buvo elektriniai. Gruodžio mėnesį ši dalis šoktelėjo iki 97,6 procento, o pati Norvegija vėl minima kaip pavyzdys, kaip greitai galima pereiti prie elektromobilių.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad norvegai paprasčiausiai labiau rūpinasi aplinka ir noriai renkasi švaresnes technologijas. Tačiau už šių įspūdingų skaičių slypi daug sudėtingesnė istorija – ir ji parodo, kad vien sąmoningumo čia nepakanka.
Rekordiniai elektromobilių pardavimai: daugiau nei tik statistika
Per pastaruosius metus Norvegija dar labiau sustiprino savo kaip elektromobilių lyderės poziciją. Elektromobilių dalis nuo 17 proc. 2015 metais pakilo iki 54 proc. 2020-aisiais, vėliau iki 89 proc. 2024-aisiais ir dabar – iki beveik pilno dominavimo rinkoje.
Penktus metus iš eilės populiariausias prekės ženklas šalyje yra „Tesla“, užimanti 19,1 proc. rinkos, po jos seka „Volkswagen“ (13,3 proc.) ir „Volvo“ (7,8 proc.).
Absoliutus lyderis pagal modelius – „Tesla Model Y“, kurios parduota daugiau nei 27 tūkst. vienetų.
Šie skaičiai verčia manyti, kad elektromobiliai Norvegijoje užkariavo vartotojų širdis. Tačiau tikrosios priežastys slypi ne emocijose, o ekonomikoje.
Mokesčių sistema: kodėl elektromobiliai ten dažnai pigesni už benzininius
Norvegijos pavyzdys dažnai rodomas kaip įrodymas, kad galima greitai atsisakyti vidaus degimo variklių. Dažnai sakoma, jog tam tereikia didesnio aplinkosaugos supratimo ir gerų valstybės paskatų.
Tačiau realybė kur kas praktiškesnė.
Norvegijos valdžia jau daugelį metų:
- smarkiai mažina mokesčius elektromobiliams,
- o automobiliams su vidaus degimo varikliais taiko papildomas, dideles rinkliavas.
Rezultatas – akivaizdus kainų skirtumas.
Prieš keletą metų „Volkswagen ID.3“ Lenkijoje buvo 50 tūkst. zlotų brangesnis už „Golf“. Tuo metu Norvegijoje — ID.3 buvo 30 tūkst. zlotų pigesnis.
Tas pats matyti ir šiandien, lyginant BMW modelius:
- BMW X1 su benzininiu varikliu Lenkijoje kainuoja ~190 tūkst. PLN,
- o elektrinis iX1 — 224 tūkst. PLN.
Norvegijoje situacija apsiverčia:
- benzininė versija — apie 253 tūkst. PLN,
- elektrinė — apie 192 tūkst. PLN.
Kai pasirinkimas atrodo taip, daugumai vairuotojų klausimas nebe „už ar prieš ekologiją“, o paprasta matematika.
Papildomi veiksniai: brangūs degalai ir pigesnė elektra
Prie to prisideda ir kitos valstybės priemonės.
Importo mokestis naujiems automobiliams su vidaus degimo varikliais nuo 2012 m. padvigubėjo. Degalai pabrango, o elektros kaina namų ūkiams dažniausiai išlieka stabili.
1 kWh Norvegijoje retai viršija 0,8 kronos (apie 0,30 cento), todėl 100 km elektromobiliu kainuoja vos apie 6 zlotus.
Eismo kaštai čia kalba patys už save.
Taip pat dažnai minimas ir tankus įkrovimo stotelių tinklas, kuris padeda be streso keliauti po šalį. Tačiau ir tai nėra pagrindinė priežastis, kodėl elektromobiliai tapo norma – svarbiausia vis dar kainodara ir mokesčių politika.
Vidaus degimo automobiliai tiesiog dingo iš salonų
Kas nutinka rinkai, kai vienai technologijai taikomi milžiniški privalumai, o kitai – nuolatinės baudos?
Norvegijoje atsitiko paprastas dalykas: automobiliai su vidaus degimo varikliais praktiškai dingo.
Daugelis gamintojų jų net nebesiūlo.
„Volkswagen“, „Peugeot“, „Opel“ ir kiti populiarūs ženklai degimo variklius Norvegijoje faktiškai „uždarė“.
Net hibridai palaipsniui traukiasi. 2024 m. jie sudarė 8 proc. rinkos, tačiau tokie gamintojai kaip „Toyota“ 2025 m. pardavinėja beveik vien tik elektrinius modelius. Išimtys dar liko tik visureigiams ir komercinėms transporto priemonėms.
Taigi pasirinkimo laisvė pirkėjams čia ribota: rinkoje vyrauja viena kryptis, o degimo variklis tampa nišiniu produktu.
Mokesčių lengvatos baigiasi – ir sistema po truputį keičiasi
Kadangi vidaus degimo automobilių nebeliko, valstybė pradėjo grįžti prie normalaus apmokestinimo elektromobiliams.
Nuo 2026 m. sausio 1 d.:
- riba, iki kurios elektromobiliai neapmokestinami PVM, sumažinta nuo 500 tūkst. iki 300 tūkst. kronų,
- 2027 m. ji sumažės iki 150 tūkst. kronų,
- o nuo 2028 m. visi elektromobiliai bus apmokestinami pilnu 25 proc. PVM.
Tai rodo paprastą tiesą: kai tik rinka persvarsta, subsidijos tampa perteklinės — ir jų misija laikoma įvykdyta.
Kodėl ši istorija svarbi kitoms šalims?
Norvegijos modelis rodo, kad:
- elektromobiliai gali dominuoti rinkoje,
- tačiau tai įvyksta ne vien dėl vartotojų entuziazmo,
- o dėl tikslingos ir labai stiprios valstybės politikos, kuri keičia kainas, rinką ir pasirinkimą.
Norvegija yra pavyzdys, bet ne paprastas. Tai ne spontaniškas vairuotojų pasirinkimas, o sąmoningai formuota sistema.
Ir būtent todėl elektromobilių „stebuklas“ ten atrodo toks greitas.
Šaltinis: https://motoryzacja.interia.pl/wiadomosci/news-96-proc-nowych-aut-w-norwegii-to-elektryki-oto-prawdziwe-pow,nId,22505384
