Kova tarp finansinių nusikaltėlių ir bankų saugumo sistemų pasiekė naują lygį. Nors per tris šių metų ketvirčius lietuviai prarado įspūdingas sumas, naujausia statistika atskleidžia ir nematomą fronto pusę – bankams pavyko išgelbėti dvigubai daugiau pinigų nei pernai. Ar įmanoma susigrąžinti tai, kas prarasta, ir kur slypi didžiausi pavojai?
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys už 2025-uosius metus piešia dviprasmišką paveikslą. Iš vienos pusės – augantis atakų skaičius, iš kitos – vis stipresnė finansų įstaigų gynyba.
Liūdnoji statistika: atakos intensyvėja
Lietuvoje fiksuojamas tolesnis sukčiavimo masto augimas. Per pirmuosius tris 2025 m. ketvirčius užregistruota 10,9 tūkst. sukčiavimo atvejų (palyginimui, pernai tuo pačiu metu – 10 tūkst.).
Skaičiai kalba patys už save:
- Pavogta suma: Sukčiai iš gyventojų ir verslo išviliojo virš 15 mln. eurų.
- Bendra pervesta suma: Siekia 16,4 mln. eurų – tai beveik tiek pat, kiek per visus 2024 metus.
- Pagrindinis ginklas: Suklastotos SMS žinutės ir „fišingo“ (duomenų vagysčių) laiškai. Vien III ketvirtį fiksuota virš tūkstančio tokių atvejų, o vidutinė išviliota suma siekė apie 1,5 tūkst. eurų.
Gerosios žinios: bankų „skydas“ veikia
Visgi, situacija nėra vienpusiška. „Citadele“ banko plėtros vadovas Romas Čereška pastebi svarbų lūžį prevencijos srityje. Finansų įstaigoms per 9 šių metų mėnesius pavyko sustabdyti operacijų už 31,6 mln. eurų.
Svarbu: Tai dvigubai didesnė suma nei per visus 2024 metus (kuomet sustabdyta 15 mln. eurų). Tai rodo, kad bankų sistemos vis dažniau atpažįsta įtartinas operacijas ir sustabdo jas dar iki pinigams pasiekiant nusikaltėlius.
Ar įmanoma susigrąžinti pinigus?
Tai dažniausias nukentėjusiųjų klausimas. Statistika rodo, kad viltis yra, bet ji priklauso nuo greičio. Per tris 2025 m. ketvirčius gyventojams ir verslui grąžinta 1,15 mln. eurų. Nors tai tik dalis prarastų lėšų, ši suma jau susilygino su visu 2024 m. grąžinimo rodikliu.
Tačiau ekspertai įspėja – sukčiai tobulėja. Jie pasitelkia ne tik klasikines žinutes, bet ir dirbtinį intelektą, kurdamas turinį, kurį atskirti nuo tikrovės darosi vis sunkiau.
Ką daryti tapus taikiniu? 2 kritiniai žingsniai
Dažniausiai žmonės supranta tapę aukomis tik pamatę tuščią sąskaitą. R. Čereška pabrėžia, kad kiekviena minutė yra aukso vertės:
- Informuokite banką: Tai pats pirmas žingsnis. Jei įtartina operacija dar vykdoma, bankas turi šansą ją „užšaldyti“ ir sustabdyti pinigų iškeliavimą.
- Kreipkitės į policiją: Tai būtina teisiniam procesui pradėti.
Išvada
Nors sukčiai tampa agresyvesni, mes nesame beginkliai. Bankų prevencinės sistemos veikia efektyviau nei bet kada anksčiau, tačiau galutinis saugumas priklauso nuo mūsų budrumo. Gavę įtartiną žinutę ar pasiūlymą, stabtelėkite – skubėjimas yra geriausias sukčių sąjungininkas.
