Ilgą laiką manyta, kad šunys supranta tik komandas ir balso intonaciją. Tačiau naujas mokslinis tyrimas rodo kur kas daugiau – kai kurie šunys geba išmokti žodžius taip pat efektyviai, kaip maždaug 1,5 metų amžiaus vaikai, ir tam jiems net nebūtina tiesioginė dresūra.
Tyrimo rezultatai buvo paskelbti prestižiniame mokslo žurnale Science, o apie juos plačiai rašė ir Gizmodo bei The New York Times.
Žodžius išmoksta „slapta“, klausydamiesi žmonių
Tyrimą atliko Eötvös Loránd University (Vengrija) mokslininkai, kurie analizavo išskirtinių kognityvinių gebėjimų šunis. Jie nustatė, kad vadinamieji „gabūs žodžių besimokantieji“ (angl. gifted word learners) gali įsiminti naujus žodžius net tada, kai žodis tariamas ne jiems, o žmonių tarpusavio pokalbyje.
Tai reiškia, kad šuo gali „pasigauti“ žodžio reikšmę vien klausydamasis aplinkos – panašiai kaip tai daro maži vaikai ankstyvame kalbos raidos etape.
Rezultatai – stulbinantys net tyrėjus
Pagrindinė tyrimo autorė Shany Dror teigia, kad rezultatai pranoko lūkesčius. Eksperimentuose dalyvavę šunys naujus žodžius atpažino apie 80 procentų tikslumu, nepriklausomai nuo to, ar žodis buvo kartojamas tiesiogiai, ar tik girdimas pokalbio fone.
Dar įspūdingiau tai, kad kai kuriais atvejais žodis buvo ištariamas tik po to, kai objektas jau buvo paslėptas, tačiau šunys vis tiek teisingai susiejo pavadinimą su daiktu. Tai rodo, kad jų atmintis ir asociatyvus mąstymas yra gerokai pažangesni, nei manyta anksčiau.
Palyginimas su mažais vaikais
Mokslininkai pažymi, kad tokie rezultatai labai panašūs į tai, kaip mokosi 18 mėnesių amžiaus vaikai. Tokio amžiaus mažyliai taip pat gali įsisavinti žodžius tiek tiesioginio mokymo metu, tiek klausydamiesi aplinkinių kalbos.
Tai leidžia manyti, kad kai kurių šunų smegenys geba naudoti panašius mokymosi mechanizmus, nors jų kalbos supratimas, žinoma, nėra tapatus žmogaus.
Ne visi šunys turi tokius gebėjimus
Svarbu pabrėžti, kad šis talentas būdingas tik labai nedidelei šunų daliai. Tyrime dalyvavo dešimt ypatingų šunų, tarp jų – daugiausia pasienio koliai, taip pat labradoro retriveris ir australų aviganių veislių atstovai.
Kai mokslininkai atliko tuos pačius testus su įprastais šeimos šunimis, kurie anksčiau nebuvo mokyti žaislų pavadinimų, jų rezultatai praktiškai nesiskyrė nuo atsitiktinių spėjimų.
Ką tai reiškia šeimininkams?
Tyrėjų teigimu, šis atradimas pabrėžia, kiek svarbus kasdienis bendravimas su šunimi. Net ir paprasti pokalbiai namuose gali tapti mokymosi šaltiniu, ypač jei šuo yra smalsus, dėmesingas ir socialiai aktyvus.
Mokslininkai tikisi, kad šios žinios paskatins šeimininkus ir dresuotojus daugiau kalbėti su šunimis, traktuoti juos ne tik kaip komandų vykdytojus, bet ir kaip gyvūnus, gebančius stebėti, klausytis ir mokytis iš aplinkos.
Šis tyrimas dar kartą primena: šunų protas – kur kas sudėtingesnis, nei mes linkę manyti, o kai kurių keturkojų gebėjimai gali rimtai priversti peržiūrėti mūsų supratimą apie gyvūnų intelektą.
Šaltiniai:
- https://www.science.org/doi/10.1126/science.adq5474
- https://www.nytimes.com/2026/01/08/science/dogs-research-vocabulary-toys.html
