Atrodo, jog „Gmail“ yra tiesiog el. paštas: įėjai, parašei, gavai atsakymą, išėjai. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau vartotojų suklūsta dėl vieno klausimo, kuris skamba nepatogiai, bet neišvengiamai: kas dar, be jūsų, „mato“ tai, kas yra jūsų pašto dėžutėje? Ekspertų įspėjimai, išplitę socialiniuose tinkluose, ragina nedelsti ir patikrinti dvi „Gmail“ funkcijas, kurios, kaip teigiama, gali būti įjungtos taip, kad vartotojas to aiškiai nepastebėtų. O tai jau nebe apie patogumą – tai apie tai, kiek kontrolės turite savo pašto turiniui.
Kodėl kilo triukšmas: kalba sukasi apie dirbtinį intelektą ir el. laiškų turinį
Australijos elektronikos projektavimo inžinierius Dave’as Jonesas viešai teigė, kad „Gmail“ paskyros galėjo būti automatiškai atrinktos tam, kad „Google“ galėtų nuskaityti pranešimus ir priedus, susijusius su dirbtinio intelekto tobulinimu, pavyzdžiui, „Gemini“ mokymu. Svarbiausia detalė, kuri ir užkūrė diskusiją: anot jo, ši galimybė galėjo būti „tyliai“ aktyvuota 2025 m. spalį, todėl dalis žmonių net neįtarė, kad jų pašto nustatymuose atsirado papildomas duomenų naudojimo sluoksnis.
Ši tema tapo dar karštesnė ir dėl teisinio fono: minimas kolektyvinis ieškinys prieš „Google“, kuriame teigiama, jog tam tikri nustatymai buvo aktyvuoti taip, kad bendrovė galėtų pasinaudoti vartotojų el. pašto istorija. Net jei žmogus nėra teisininkas ir nesigilina į formuluotes, pats principas – „galėjo būti įjungta be aiškaus sutikimo“ – daugeliui skamba kaip raudona vėliava.
Dvi vietos, kuriose siūloma išjungti „išmaniąsias“ funkcijas
Dave’as Jonesas pabrėžia vieną praktinį dalyką: norint realiai sustabdyti „išmaniųjų funkcijų“ veikimą, neužtenka vieno jungiklio. Vartotojas esą turi rankiniu būdu išjungti nustatymus dviejose vietose – kitaip tariant, net jei kažką išjungėte „matomoje“ dalyje, dar gali likti aktyvus papildomas leidimas giliau nustatymuose.
Kompiuteryje (stacionariame ar nešiojamajame) žmonės raginami atsidaryti „Peržiūrėti visus nustatymus“ ir skiltyje, susijusioje su „Išmaniosiomis funkcijomis“, išjungti parinktį, kuri įjungia išmaniąsias funkcijas „Gmail“, „Chat“ ir „Meet“. Tuomet, kaip nurodoma tekste, reikėtų atidaryti „Išmaniųjų funkcijų nustatymų valdymą“ (jis paprastai būna pateikiamas tiesiai po minėta skiltimi), atsisakyti leidimų ir būtinai išsaugoti pasirinkimus. Esmė čia paprasta: išjungimas turi būti ne tik „pažymėtas“, bet ir patvirtintas taip, kad sistema jį priimtų kaip galiojantį sprendimą.
Kaina už privatumą: kodėl kai kurie vartotojai pasijuto „nubausti“ už atsisakymą
Skamba logiškai: jei nenori, kad sistemos „skaitytų“ tavo paštą – išjungi. Tačiau ši istorija turi nemalonią antrą dalį, dėl kurios diskusija tapo dar aštresnė. Minima, kad „Daily Mail“ bandant išjungti šias funkcijas paaiškėjo šalutinis efektas: pašto dėžutė praranda įprastą struktūrą, o tokie skirtukai kaip „Reklamos“, „Socialiniai tinklai“ ir „Atnaujinimai“ gali dingti. Kitaip tariant, kai vartotojas pasirenka privatumo kryptį, „Gmail“ daliai žmonių tampa mažiau patogi ir primena vieną ilgą, nefiltruotą srautą.
Būtent čia gimsta didžiausias pykčio taškas: kai kurie vartotojai tai interpretuoja kaip spaudimą palikti įjungtas „išmaniąsias“ funkcijas, nes kitu atveju kasdienis naudojimas tampa nepatogus. Socialiniuose tinkluose pasirodė ir emocionalių reakcijų – žmonės stebėjosi, kodėl pasirinkimas saugoti privatumą „kartu išjungia“ tvarką, prie kurios jie įprato.
Kas vyksta teisiniame fone: minima kolektyvinė byla JAV
Tekste nurodoma, kad 2025 m. lapkritį Ilinojaus gyventojas Thomas Thele pateikė ieškinį prieš „Google“ ir siekia atstovauti JAV „Gmail“ vartotojams, kurių „Gmail“, „Chat“ ar „Meet“ pranešimai galėjo būti nuskaityti „Gemini AI“ po šios funkcijos įjungimo. Tokios bylos paprastai trunka ilgai, bet visuomenėje jos turi momentinį efektą: žmonės pradeda masiškai tikrinti nustatymus ir ieškoti, ką jie realiai yra leidę.
Svarbiausia, ką akcentuoja istorijos šalininkai: el. laiškuose dažnai būna tai, ko niekas nenori matyti „plačiau“ – finansiniai duomenys, konfidencialūs dokumentai, sveikatos informacija, asmeniniai pokalbiai, darbo susirašinėjimai. Net jei niekas „rankomis“ neskaito, pati galimybė, kad turinys naudojamas modelių mokymui ar paslaugų tobulinimui, daliai žmonių kelia principinį diskomfortą.
Ką sako „Google“ ir kodėl ginčas vis tiek nesibaigia
„Google“ privatumo politikoje, kaip minima, teigiama, kad informacija naudojama paslaugoms gerinti ir naujiems produktams, funkcijoms bei technologijoms kurti. Kartu pabrėžiama, kad bendrovė tvirtina „Gmail“ turinio tiesiogiai nenaudojanti „Gemini“ mokymui. Vis dėlto ši vieta ir tampa diskusijų epicentru: vartotojai klausia, ką tiksliai reiškia „tiesiogiai“, kokie duomenys patenka į analizę, kokie signalai ištraukiami iš turinio, ir kur yra riba tarp „patogumo“ bei „privatumo“.
Prie to prisideda ir praktinė dilema: net jei jūs atsisakote tam tikrų leidimų, susirašinėjimas yra dvipusis. Socialiniuose tinkluose pasirodė argumentas, kad jei kita pusė, su kuria bendraujate, tokių nustatymų neatsisako, jūsų privatumo pasirinkimas ne visada veikia taip, kaip žmonės tikisi. Tai nėra vien techninis klausimas – tai ir pasitikėjimo klausimas, kuris dažnai iškyla tik tada, kai apie jį pradedama garsiai kalbėti.
Kaip tai atrodo telefone: kur rasti nustatymus „Gmail“ programėlėje
Telefonuose eiga, kaip aprašoma, kiek kitokia. Vartotojai raginami atsidaryti meniu (trys linijos viršuje kairėje), nuslinkti iki „Nustatymai“, pasirinkti savo „Gmail“ paskyrą ir eiti į „Duomenų privatumas“. Ten siūloma išjungti „Išmaniosios funkcijos ir personalizavimas“, o po to atsidaryti „Google Workspace išmaniųjų funkcijų nustatymus“ ir išjungti „Workspace“ bei kitų „Google“ produktų parinktis.
Svarbus niuansas, kurį žmonės dažnai pamiršta: išjungus šias funkcijas, dalis patogių įrankių gali nebeveikti taip, kaip anksčiau. Tekste minima, kad vartotojai gali prarasti automatinio teksto užbaigimo pasiūlymus, kai kuriuos automatinius „ištraukimo“ sprendimus (pavyzdžiui, greitą kalendoriaus papildymą iš el. laiškų) ar kitus personalizavimo elementus. Tai ir sukuria realų pasirinkimą: daugiau privatumo arba daugiau automatizavimo. Jei sistema šiuos dalykus susieja per glaudžiai, vartotojui lieka jausmas, kad jis turi rinktis ne tai, ko nori, o tai, ką „patogiausia pakęsti“.
