„WhatsApp“ naudotojai pastarosiomis dienomis vis dažniau susiduria su nerimą keliančiomis žinutėmis, kurios atrodo kaip skubūs įspėjimai apie tariamas grėsmes. Pranešimuose kalbama apie pavojingus vaizdo įrašus, masines įsilaužimo atakas ir net slaptas „WhatsApp“ versijas. Tačiau ekspertai ramina – tai ne reali grėsmė, o dar viena sena, bet vėl atgimusi sukčiavimo schema.
Šiuo metu ypač aktyviai plinta vadinamasis grandininis laiškas, kuriame minimas neva pavojingas „Martinelli“ vaizdo įrašas ir tariama įsilaužimo ataka per vadinamąją „WhatsApp Gold“. Tokios žinutės dažnai atrodo labai įtikinamai: jose minimos radijo stotys, „vidiniai šaltiniai“ ar net paties „WhatsApp“ įspėjimai, raginantys kuo greičiau perspėti draugus ir artimuosius.
Vis dėlto faktų tikrinimo specialistai pabrėžia, kad visa ši istorija – išgalvota. Platforma Mimikama jau ne vienerius metus kartoja, jog nei tokio vaizdo įrašo, nei jokios „WhatsApp Gold“ versijos paprasčiausiai nėra. Nei žiniasklaida, nei pati WhatsApp niekada nėra skelbusi panašių perspėjimų.
Kodėl tokios žinutės vis dar plinta?
Ekspertai pastebi, kad grandininiai laiškai veikia ne techninėmis spragomis, o emocijomis. Juose dažniausiai naudojami bauginantys teiginiai, skubos jausmas ir raginimas „persiųsti visiems“. Tai sukuria paniką ir skatina žmones veikti nepatikrinus informacijos.
Tokio tipo žinutės dažnai neturi jokių konkrečių šaltinių, tačiau pateikiamos taip, lyg būtų oficialios. Būtent todėl jos ir toliau sėkmingai cirkuliuoja – net ir po daugelio metų.
Ką daryti gavus tokį pranešimą?
Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia taisyklė – nepasiduoti panikai. Jei žinutė skamba per daug dramatiškai ir reikalauja skubių veiksmų, tai jau yra pirmasis įspėjamasis ženklas. Tokius pranešimus reikėtų vertinti kritiškai ir jokiu būdu jų nepersiųsti kitiems.
Patikima informacija apie realias saugumo problemas visuomet skelbiama oficialiuose kanaluose arba patikimose faktų tikrinimo platformose. Jei kyla abejonių, verta pirmiausia paieškoti informacijos nepriklausomuose šaltiniuose, o ne aklai tikėti tuo, kas parašyta žinutėje.
Paprasti, bet svarbūs saugumo patarimai
Kibernetinio saugumo specialistai primena, kad dauguma realių grėsmių kyla ne iš pačios programėlės, o iš vartotojų veiksmų. Programėles ir jų atnaujinimus reikėtų diegti tik per oficialias programėlių parduotuves, vengti neaiškių nuorodų ir niekada neatidarinėti vaizdo įrašų ar failų, kurių kilmė kelia abejonių.
Jeigu žinutėje raginama kažką skubiai atsisiųsti, įjungti ar patvirtinti – tai beveik visada yra signalas sustoti ir patikrinti informaciją. Tikras saugumo įspėjimas retai platinamas per grandininius laiškus.
Kodėl svarbu neplatinti tokių žinučių
Net jei pati žinutė tiesiogiai neveda prie kenksmingos nuorodos, jos platinimas prisideda prie dezinformacijos sklaidos. Kuo daugiau žmonių ją persiunčia, tuo sunkiau kitiems atskirti tikras grėsmes nuo išgalvotų. Būtent todėl ekspertai ragina nutraukti grandinę ties savimi.
Trumpai tariant, jei „WhatsApp“ žinutė gąsdina, bet nepateikia aiškių ir patikrinamų faktų – greičiausiai tai dar vienas senas triukas, apsivilkęs nauju rūbu. Kritinis mąstymas šiuo atveju yra geriausia apsauga.
