Mokslininkai skelbia apie vieną mįslingiausių pastarųjų metų kosmoso atradimų. Naudojant itin tikslius stebėjimo metodus, buvo identifikuotas objektas, kuris, pasak tyrėjų, gali iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie Visatos sandarą. Jis pavadintas „Debesimi 9“ ir jau dabar vadinamas tiesioginiu žvilgsniu į tamsiąją Visatos pusę – tą, kurios nematome, bet kuri sudaro didžiąją dalį kosmoso.
Atradimas, kuris ilgai slėpėsi nuo akių
Nors pats objektas buvo pastebėtas dar prieš kelerius metus, tik neseniai pavyko galutinai patvirtinti, kas jis iš tiesų yra. Pasitelkus NASA kosmines stebėjimo programas ir legendinį Hablo kosminis teleskopas, tyrėjai nustatė stulbinantį faktą – „Debesyje 9“ visiškai nėra žvaigždžių.
Tai reiškia, kad šis objektas nėra nei galaktika, nei ūkas tradicine prasme. Mokslininkų teigimu, tai gali būti vadinamoji „žlugusi galaktika“ – struktūra, kuri turėjo visas sąlygas formuotis, tačiau dėl nežinomų priežasčių taip ir netapo žvaigždžių lopšiu.
Kas iš tikrųjų yra „Debesis 9“
Pasak NASA pateiktų duomenų, „Debesį 9“ sudaro didžiulis neutralaus vandenilio kiekis, o jo skersmuo siekia apie 4 900 šviesmečių. Tačiau dar įspūdingesni skaičiai slypi ten, ko nematome. Manoma, kad šiame objekte dominuoja tamsioji materija, kurios masė gali siekti net penkis milijardus Saulės masių.
Tai reiškia, kad didžioji „Debesio 9“ dalis neskleidžia jokios šviesos ir yra aptinkama tik netiesioginiais metodais – per gravitacinį poveikį aplinkai. Būtent tai ir daro šį objektą tokį ypatingą.
„Žlugusi galaktika“ – mokslo aukso gysla
Pagrindinis tyrimo autorius, Milano Bikokos universiteto mokslininkas Alejandro Benitezas Lambajus, teigia, kad „Debesis 9“ yra tarsi neįvykęs kosminis eksperimentas.
Jo žodžiais, mokslas dažnai daugiau sužino iš nesėkmių nei iš sėkmių. Tai, kad ši struktūra nesugebėjo suformuoti nė vienos žvaigždės, patvirtina ilgai keltas teorijas apie tai, kaip tamsioji materija veikia galaktikų gimimą. Kitaip tariant, prieš mokslininkų akis – pirmapradė galaktikos „statybinė medžiaga“, kuri liko nebaigta.
„Langas į tamsiąją Visatą“
Tyrimų grupės narys Andrew Foxas „Debesį 9“ pavadino „langu į tamsiąją Visatą“. Pasak jo, teorija jau seniai teigė, kad tamsioji materija sudaro didžiąją Visatos masės dalį, tačiau iki šiol ją buvo itin sunku tyrinėti – ji neskleidžia šviesos ir „pasislepia“ už ryškių žvaigždžių bei galaktikų.
„Debesis 9“ yra išskirtinis tuo, kad jame beveik nėra nieko, kas blaškytų tyrėjus. Tai tarsi grynas tamsiosios materijos ir dujų darinys, leidžiantis stebėti tai, kas paprastai lieka nematoma.
Astronomers discover never-before-seen celestial object: „Cloud 9”
Stargazers have recognized a never-before-seen sort of firmament protest that challenges and enhances our understanding of how universes frame and what structures fill the universe.https://t.co/FmeFFoGlg4 pic.twitter.com/gfGhjZstzV— Afrin Zaman adiba (@adiba_afri7178) January 7, 2026
Kodėl šis atradimas toks svarbus
NASA pabrėžia, kad „Debesis 9“ gali būti tik vienas iš daugelio panašių objektų, išsibarsčiusių Visatoje. Iki šiol jie galėjo likti nepastebėti, nes astronomai dažniausiai sutelkia dėmesį į ryškias, lengvai matomas struktūras.
Šis atradimas leidžia manyti, kad Visatoje egzistuoja ištisos „nematomų“ struktūrų populiacijos, kurios atlieka svarbų vaidmenį formuojantis galaktikoms, bet pačios niekada netampa šviesos šaltiniais.
Ar „Debesis 9“ gali atgyti?
Mokslininkai neatmeta ir dar vienos intriguojančios galimybės. Jei laikui bėgant „Debesis 9“ sukauptų daugiau dujų arba pasikeistų jo vidinės sąlygos, jis teoriškai galėtų pradėti formuoti žvaigždes ir tapti tikra galaktika. Kol kas tai tik hipotezė, tačiau NASA planuoja tęsti stebėjimus ir ieškoti galimų pokyčių.
Kol kas „Debesis 9“ lieka tyliu, bet itin reikšmingu kosminiu liudininku – objektu, kuris ne šviečia, o pasakoja. Ir būtent dėl to jis gali tapti vienu svarbiausių raktų, padedančių suprasti tamsiąją Visatos pusę, kuri iki šiol slypėjo už mūsų suvokimo ribų.
