Ilgus metus Suomija buvo laikoma ekonominio stabilumo ir gerovės pavyzdžiu, tačiau naujausi duomenys tapo tikru šaltu dušu visam regionui. Remiantis naujausia „Eurostat“ statistika, būtent ši Šiaurės valstybė, o ne tradiciškai probleminės Pietų šalys, dabar fiksuoja didžiausią nedarbo lygį visoje Europos Sąjungoje. Kas nutiko vienai stipriausių Europos ekonomikų?
Paskelbti 2025 m. lapkričio mėnesio duomenys atskleidžia nerimą keliančią tendenciją: Suomijoje užregistruotas aukščiausias nedarbo lygis Bendrijoje. Sezoniškai pakoreguotas rodiklis šoktelėjo iki 10,6 proc. ir tai reiškia, kad Suomija pagal šį negatyvų rodiklį aplenkė ilgą laiką „lydere“ buvusią Ispaniją, kurioje nedarbas siekia 10,4 proc., bei kaimyninę Švediją (9,1 proc.).
Istorinės žemumos ir pasikeitęs Europos žemėlapis
Šis rodiklio padidėjimas, lyginant su spalio mėnesio 10,4 proc., nėra tik statistinė paklaida – tai žymi didžiausią nedarbo lygį Suomijoje per pastaruosius 15 metų.
Ekspertai pastebi įdomų ir netikėtą Europos darbo rinkos virsmą. Naujausi skaičiai atspindi plačią tendenciją, kai Šiaurės šalys, tradiciškai garsėjusios itin mažu nedarbu ir stipriomis socialinėmis garantijomis, dabar stebi sparčiai didėjantį bedarbių skaičių. Tuo tarpu Pietų Europos valstybės, kurios dešimtmečius kovojo su darbo rinkos krizėmis, pagaliau praneša apie stabilizaciją ir nedidelį rodiklių gerėjimą.
Svarbu paminėti, kad šie duomenys yra pagrįsti bedarbių asmenų dalimi tarp 15–74 metų amžiaus darbo jėgos, o sezoniniai veiksniai, tokie kaip laikini vasaros darbai ar studentų įdarbinimas, iš skaičiavimų yra eliminuoti, todėl skaičiai atspindi realią, pamatinę ekonomikos būklę.
Kodėl darbo vietų neužtenka?
Kyla natūralus klausimas: kodėl valstybėje, kuri garsėja inovacijomis ir aukštu pragyvenimo lygiu, žmonės neranda darbo? Analitikų teigimu, tai lemia ne viena priežastis, o kelių veiksnių visuma. Suomijos darbo rinka pastaruoju metu pritraukė rekordiškai daug darbo ieškančiųjų – tiek vietinių gyventojų, tiek atvykėlių iš užsienio.
Problema ta, kad darbo vietų kūrimo tempai drastiškai sulėtėjo ir nespėja paskui augančią pasiūlą. Paprastai tariant, norinčiųjų dirbti atsiranda vis daugiau, tačiau verslas nespėja (arba atsargiai žiūri į plėtrą) kurti naujų pozicijų tokiu pačiu greičiu.
Paradoksas: dirbančiųjų daugėja, bet nedarbas auga
Nors antraštės skamba dramatiškai, situacija nėra vienareikšmiškai katastrofiška. Įdomu tai, kad per pastaruosius metus realus dirbančiųjų skaičius Suomijoje išaugo gana solidžiai – maždaug 25 000 žmonių.
Tačiau čia ir slypi pagrindinis statistinis paradoksas: šis augimas yra nepakankamas, kad atsvertų itin sparčiai didėjančią darbo jėgą. Kitaip tariant, į rinką įsilieja daugiau žmonių, nei ekonomika sugeba įdarbinti, todėl, nepaisant augančio užimtumo, nedarbo procentas vis tiek kyla į viršų. Tai rodo struktūrines problemas, su kuriomis Suomijos vyriausybei teks kovoti nedelsiant, norint atsikratyti Europos „nedarbo lyderės“ etiketės.
Šaltiniai:
- https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/UNE_RT_M__custom_118016/bookmark/table?lang=en&bookmarkId=efcf7c9f-c4d7-4bc2-8c74-962ead60acfc&c=1603730430589
- https://www.helsinkitimes.fi/finland/finland-news/domestic/28392-finland-records-highest-unemployment-rate-in-the-eu.html
