Kai termometro stulpeliai Lietuvoje krenta žemiau nulio, o sinoptikai įspėja apie artėjantį speigą, dauguma mūsų skuba į šiltus namus, pasigamina karštos arbatos ir jaukiai įsitaiso po pledais. Tačiau kitapus lango stiklo verda tyli, bet žiauri kova už būvį. Laukiniai paukščiai ir beglobiai gyvūnai neturi prabangos pasišildyti, o kiekviena speiguota naktis jiems gali tapti paskutine. Gamtininkai ir gyvūnų globėjai vieningai sutaria: būtent žmogaus įsikišimas ekstremalių šalčių metu tampa lemiamu veiksniu tarp gyvybės ir mirties.
Žiema yra negailestinga ne tik dėl žemos temperatūros, bet ir dėl to, kad ji atima pagrindinius išgyvenimo šaltinius. Sniegas paslepia maistą, o ledas užrakina vandenį. Visgi, norint padėti, nebūtina būti gamtininku ar skirti tam daug lėšų – pakanka žinoti kelias auksines taisykles ir vengti dažnai daromų klaidų.
Kalorijos – tai šiluma: kuo lesinti sparnuočius?
Paukščiai yra tikri energijos eikvojimo čempionai. Jų kūno temperatūra yra aukštesnė nei žmonių, o norint ją palaikyti per šalčius, jiems reikia milžiniško kiekio energijos. Maži paukšteliai, tokie kaip zylės ar žvirbliai, per vieną šaltą naktį gali netekti net iki 10–15 procentų savo kūno svorio vien tam, kad nesušaltų. Todėl pagrindinė taisyklė lesinant – maistas turi būti riebus ir kaloringas.
Didžiausia klaida, kurią vis dar daro geraširdžiai žmonės – lesinimas batonu ar duonos gaminiais. Tai paukščiams suteikia apgaulingą sotumo jausmą, tačiau nesuteikia jokios realios energijos, o dažnu atveju net sutrikdo virškinimą, kas per šalčius yra pražūtinga. Vietoj to, rinkitės nekepintas ir nesūdytas saulėgrąžas, žemės riešutus ar specialius riebalų rutuliukus. Jei turite nesūdytų lašinių – pakabinkite gabalėlį ant šakos; zylėms ir geniams tai bus tikra puota, suteikianti būtinų riebalų išgyvenimui. Svarbu prisiminti: jei pradėjote lesinti, darykite tai reguliariai, nes paukščiai pripranta prie lesyklos ir, radę ją tuščią, gali nebeturėti jėgų ieškoti kito šaltinio.
Vanduo – pamirštas, bet gyvybiškai svarbus elementas
Apie maistą pagalvojame dažnai, tačiau vanduo žiemą tampa didžiuliu deficitu. Kai visi vandens telkiniai ir balos užšąla, gyvūnai kenčia nuo dehidratacijos. Nors atrodo, kad jie gali ėsti sniegą, tai nėra geras sprendimas – sniego tirpinimas organizme reikalauja papildomos energijos, kurios ir taip trūksta, be to, tai mažina kūno temperatūrą.
Jei turite galimybę, kieme ar balkone pastatykite dubenėlį su šiltu (ne verdančiu!) vandeniu. Į jį galite įdėti stalo teniso kamuoliuką ar nedidelį medžio gabalėlį – plūduriuodamas jis neleis vandens paviršiui taip greitai užsitraukti ledu. Labai svarbi saugumo taisyklė: jokiu būdu nenaudokite metalinių dubenėlių. Spaudžiant šaltukui, paukščio ar katės liežuvis gali akimirksniu prišalti prie metalo, sukeldamas siaubingas kančias ir sužalojimus. Rinkitės plastiko ar keramikos indus.
Beglobės katės ir laikina pastogė
Miestuose ir kaimuose gyvenančios beglobės katės žiemą susiduria su didžiausiais iššūkiais. Jų kailis nėra pritaikytas atlaikyti didelius minusus, todėl joms būtina sausa ir užuovėją suteikianti vieta. Deja, daugiabučių namų bendrijos dažnai aklinai užsandarina rūsio langus, taip atimdamos vienintelį šansą sušilti. Jei esate bendruomeniškas, pasikalbėkite su kaimynais – galbūt galima palikti bent vieną nedidelę angą atvirą?
Jei tokios galimybės nėra, galite pagaminti paprastą lauko namelį. Tam puikiai tinka putplasčio dėžės (tokios dažnai naudojamos maisto prekių pervežimui) arba tiesiog kartoninė dėžė, apšiltinta storu polietileno sluoksniu. Svarbiausia taisyklė įrengiant vidų – nenaudokite senų megztinių, pledų ar rankšluosčių. Audiniai greitai sugeria drėgmę iš oro, sušlampa ir suledėja, taip tapdami ne šilumos šaltiniu, o šaldytuvu. Geriausias paklotas lauko nameliui yra paprasti šiaudai – jie nesugeria drėgmės ir puikiai sulaiko gyvūno kūno šilumą, leisdami jam įsirausti ir saugiai pernakvoti.
Kiekvienas mūsų padėtas indelis maisto ar šilto vandens dubenėlis šiuo metu yra ne šiaip gražus gestas, o tiesiogiai išgelbėta gyvybė. Gamta mums atsidėkos pavasarį, tačiau dabar – mūsų eilė pasirūpinti tais, kurie patys to padaryti negali.
