„Iš kaimyno kamino į mūsų namus veržiasi dūmai ir viskas dvokia“: ar galima nubausti namo savininką?

Mes gyvename bute daugiabutyje, o visai šalia jo stovi nedidelis vieno aukšto pastatas, kuriame dieną veikia remonto dirbtuvės. Kambariams šildyti ten naudojama krosnis, kuri reguliariai kūrenama. Dėl to dūmai per langus visą dieną veržiasi į aplinkinių gyventojų butus. Bandyti vėdinti patalpas neįmanoma, nes oru tiesiog sunku kvėpuoti. Jei balkone pakabiname ką tik išskalbtus skalbinius, jie akimirksniu permirksta dūmų kvapu. Tik tomis dienomis, kai vėjas pučia į kitą pusę, dūmai į butus nepatenka.

Apie šią situaciją ne kartą informavome pastato savininką, kuris administruoja patalpas ir kūrena krosnį, tačiau jis mano, kad jokių pažeidimų nedaro, nes šildymui naudoja malkas. Kiti aspektai jo nedomina. Taip pat kreipėmės į savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnus, tačiau jie mums paaiškino, kad nėra kompetentingi spręsti šio klausimo, ir patarė kreiptis į Valstybinę aplinkosaugos tarnybą.

Savo ruožtu mums buvo paaiškinta, kad imtis kokių nors veiksmų būtų galima tik Aplinkosaugos tarnybai nustačius, jog dūmai viršija leistinas taršos normas ar yra kenksmingi. Tačiau net ir tokiu atveju nėra jokios garantijos, kad problema bus išspręsta daugiabučio gyventojų naudai.

Kyla klausimas – ką daryti, kad nereikėtų savo butuose gyventi dūmuose ir kvėpuoti užterštu oru? Kyla įtarimų, kad minėtas savininkas renkasi šildymą malkomis tik todėl, kad tai finansiškai naudingiau, ir nenori svarstyti kitų šildymo sprendimų. Taip pat techniškai prailginti kaminą iki penkių aukštų namo aukščio, kad dūmai sklistų aukščiau, praktiškai neįmanoma. Šiuo metu situacija tokia: namą pigiai šildosi vienas žmogus, o keli kiti gyventojai kasdien turi kentėti.

i

Ką daryti?

Atkreipiame dėmesį, kad pateiktas atsakymas yra tik informacinio pobūdžio ir nėra teisiškai įpareigojantis teisėsaugos institucijoms. Rekomenduojama kreiptis į atitinkamą vietos valdžios instituciją, nes ji gali būti priėmusi privalomus reglamentus, kurie nustato teritorijos zonavimą ir numato, kokie šildymo būdai leidžiami konkrečiose zonose.

Šie nuostatai nustato savivaldybės teritorijų suskirstymą parenkant šilumos tiekimo būdus, siekiant apriboti arba uždrausti taršią veiklą, kurios išmetami teršalai gali padidinti bendrą oro taršą savivaldybės administracinėje teritorijoje. Taip pat nustatoma tvarka, kaip šiose zonose turi būti atnaujinamos sistemos.

Taip pat gyventojai turi galimybę kreiptis į Valstybinę aplinkos tarnybą ir prašyti atlikti konkrečios veiklos sukeliamos taršos poveikio aplinkai vertinimą.