Per pirmąsias naujosios pensijų sistemos reformos dienas Lietuvoje net apie 140 000 gyventojų pateikė prašymus pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos arba atsiimti sukauptas lėšas. Tai tapo viena skaitomiausių ir plačiausiai komentuojamų temų šalies žiniasklaidoje pastarosiomis dienomis, nes sprendimas gali turėti reikšmingą poveikį tiek individualiems finansams, tiek pačiai pensijų sistemai.
Reformos esmė: daugiau pasirinkimo galimybių
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo svarbūs įstatymų pakeitimai, leidžiantys gyventojams laisvai pasirinkti, ar tęsti kaupimą antrosios pensijų pakopos fonduose, ar nutraukti jį ir atsiimti sukauptas lėšas. Iki šiol daugelis gyventojų buvo automatiškai įtraukti į kaupimą, tačiau dabar ši procedūra nebėra privaloma. Reforma taip pat suteikia galimybę:
- visiškai pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir atsiimti sukauptas lėšas;
- kartą atsiimti iki 25 % sukauptų lėšų;
- esant rimtai ligai – atsiimti visą sukauptą sumą.
Šios galimybės bus prieinamos per dviejų metų langą iki 2027 m. pabaigos.
Be to, gyventojai gali laikinai sustabdyti įmokų mokėjimą bet kuriuo metu ir bet kelis kartus, jei taip nuspręs.
Gyventojai rodo didelį susidomėjimą — bet sprendimai ne visada galutiniai
Nors apie 140 000 žmonių jau pateikė prašymus pasitraukti ar atsiimti pinigus, ekspertai pastebi, kad tai yra pirminė reakcija naujų taisyklių įsigaliojus, o dalis gyventojų vėliau gali atsisakyti pradėtų veiksmų ir likti sistemoje.
Pensijų fondų atstovai, tokie kaip „SEB investicijų valdymo“ ir „Swedbank investicijų valdymas“, teigia, kad dalis klientų po šių pirmųjų dienų ketina pergalvoti sprendimus, domisi kitomis reformos suteiktomis galimybėmis – pavyzdžiui, atsiimti tik dalį sukauptų lėšų ar sustabdyti įmokas laikinai.
Kokia dalis dalyvių gali išeiti?
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas komentavo, kad šiuo metu pastebėtas intensyvus gyventojų susidomėjimas, tačiau srautas pamažu mažėja. Jis prognozuoja, kad galutinis pasitraukiančių dalyvių skaičius gali būti panašus į Estijos patirtį, kur per pirmąjį langą iš antrosios pakopos pasitraukė apie 20 % kaupiančiųjų.
Reformų palaikytojai mano, kad tokia sistema didina finansinį savarankiškumą ir leidžia gyventojams pačiam spręsti dėl savo ateities taupymo. Kritikai, atkreipiantys dėmesį į ilgalaikį pensijų sistemos stabilumą, teigė, kad masinis pasitraukimas gali silpninti fondų veiklą, investicijų mastą ir galutinį pensijų dydį ateityje.
Fondų rezultatai ir kontekstas
Nepaisant didelio pasitraukimų skaičiaus pradžioje, 2025 m. pensijų fondai buvo pelningi – vidutinė investicinė grąža siekė apie 6 %, o bendra sukaupta suma fondo dalyviams augo tiek dėl investicijų, tiek dėl įnašų iš gyventojų ir valstybės.
LIPFA pabrėžia, kad likusieji dalyviai nepatirs jokių neigiamų pokyčių – jų sukauptas turtas liks investuojamas pagal ankstesnes sąlygas, o reforma nereiškia automatiškai mažesnių grąžų ar didesnės rizikos tiems, kurie nuspręs tęsti kaupimą.
Rizikos ir rekomendacijos
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė taip pat perspėjo gyventojus apie sukčiavimo rizikas, pabrėždama, kad institucijos niekada neprašo asmeninių duomenų ar dokumentų namuose ir pinigai visada yra pervedami tik į asmeninę banko sąskaitą.
Ekonomistų nuomonės dalijasi: vieni mato reformą kaip galimybę didesniam finansiniam lankstumui, kiti – kaip iššūkį ilgalaikiam saugumui. Bet kuriuo atveju – tai viena didžiausių pensijų sistemos permainų Lietuvos istorijoje, kurią aktyviai stebi tūkstančiai gyventojų.
Šaltiniai:
- Iš pensijų fondų traukiasi 140 tūkst. žmonių, Respublika, sausio 9 d.
- Pensijų fondai: investicinė grąža pernai siekė 6 %, LRT
- Pensijų fondų atstovai: gyventojai domisi savo galimybėmis, BNS
