Lietuvos kariuomenė sparčiai augina „raumenis“ – perkami modernūs tankai, artilerija ir šarvuočiai, o šalis ruošiasi priimti vis daugiau sąjungininkų karių. Tačiau ši ginkluotės modernizacija atsirėmė į netikėtą problemą: Lietuvoje tiesiog nebėra kur kokybiškai treniruotis tokio masto pajėgoms. Žvilgsniai nukrypo į pietų Lietuvą, Kapčiamiestį, kur planuojamas naujas poligonas. Kodėl pasirinkta būtent ši vieta ir kokių pokyčių tai atneš vietos gyventojams?
Iki 2030 metų Lietuva yra išsikėlusi ambicingą tikslą – pilnai išvystyti nacionalinę diviziją. Tačiau divizija nėra tik popierinis vienetas; jai reikalinga nuolatinė, reali praktika. Krašto apsaugos ministerijos Logistikos departamento direktorius plk. ltn. Aurius Daškevičius pabrėžia paprastą tiesą: divizijos kovinė parengtis yra neįmanoma be poligono, kuriame galėtų laisvai manevruoti ir treniruotis brigados dydžio karinis vienetas.
Šiuo metu situacija komplikuota. Iki brigados lygio mokymai įmanomi tik Pabradės poligone, tačiau jis jau dabar „braška per siūles“ – ten dislokuoti ir treniruojasi JAV kariai. Rūdninkų poligonas netrukus taps namais Vokietijos brigados kariams. Likusios karinio rengimo vietos yra skirtos tik mažesniems – kuopos ar bataliono – vienetams ir fiziškai nepajėgios sutalpinti didelių pajėgumų. Tai tampa rimtu stabdžiu ne tik mūsų nacionalinėms pajėgoms, bet ir sąjungininkų integracijai.
Gynybos ekspertas dr. Giedrius Česnakas akcentuoja, kad simuliacijos kompiuteriuose niekada neatstos realybės. „Atgrasymas susideda iš karinių pajėgumų, valios, pasirengimo ir turimų technologijų. Be realių pratybų laukuose neįmanoma įvertinti nei parengties, nei karių sąveikos“, – teigia ekspertas. Nors skeptikai bando lyginti mus su kaimynais, faktai kalba patys už save: Latvija ir Estija, turėdamos mažesnes kariuomenes, disponuoja didesniais mokymo laukais, lyginant su šalių plotu.
Geopolitinis „karštasis taškas“: kodėl būtent Kapčiamiestis?
Vietos pasirinkimą padiktavo ne atsitiktinumas, o brutali geopolitinė realybė. Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kad grėsmės yra realios ir artimos. Lietuva turi apie 700 km sieną su Baltarusija ir 300 km – su Rusija (Kaliningrado sritimi). Būtent čia, pietuose, yra garsusis Suvalkų koridorius – siauras sausumos ruožas, jungiantis Baltijos šalis su NATO sąjungininkais Europoje ir tuo pačiu skiriantis Rusijos eksklavą nuo Baltarusijos.
„Suvalkų koridoriaus zona yra interesų susikirtimo taškas. Suprasdami šiuos geopolitinius jautrumus, privalome vystyti savo gynybos pajėgumus būtent čia“, – aiškina dr. G. Česnakas.
Žvelgiant į žemėlapį, matyti akivaizdi spraga: pagrindiniai poligonai išdėstyti aplink valstybės perimetrą (Pabradė, Rūdninkai, Tauragė), tačiau strategiškai svarbioje pietų Lietuvoje tokios infrastruktūros nėra. Kapčiamiesčio teritorija, esanti netoli Lenkijos sienos, kariniu požiūriu yra ideali vieta sumažinti šio regiono pažeidžiamumą. Aplinkos ministerija taip pat patvirtino, kad išanalizavus visą Lietuvą, nėra kitų vientisų teritorijų, kurios atitiktų karinius reikalavimus, turėtų tiek daug valstybinės žemės ir tokį mažą gyventojų tankumą. Pasirinkus bet kurią kitą vietą, tektų iškeldinti kur kas daugiau žmonių.
Gyventojų nerimas ir pažadėtos kompensacijos
Tai, kas kariuomenei yra strateginis būtinumas, vietos gyventojams yra asmeninė drama. Jeigu Seimas uždegs žalią šviesą Kapčiamiesčio poligono steigimui, pokyčiai tiesiogiai palies konkrečias šeimas. Skaičiuojama, kad išsikelti privalės 13 sodybų savininkai. Tai neišvengiama dėl pačių gyventojų saugumo, nes jų namai patenka į numatytas aktyvaus šaudymo zonas.
Gera žinia ta, kad likusios 77 sodybos, nors ir pateks į karinio mokymo teritoriją, bus saugios. Šaudyklų šalia jų nebus, todėl gyventojai galės pasirinkti – pasilikti savo namuose arba išvykti.
Valstybė žada, kad procesas nebus vykdomas „buldozerio principu“. Turto vertinimą atliks nepriklausomi ekspertai, o kompensacijos dydis bus nustatomas ne pagal dažnai rinkos neatitinkančius Registrų centro įkainius, bet pagal individualų vertinimą arba atkuriamąją vertę. „Suprantame, kad tai ypač jautru ir skaudu ten gyvenantiems žmonėms. Todėl siekiame rasti sutarimą ir teisingą kompensavimą vietos bendruomenei“, – jautrią temą komentuoja krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Mitai apie taikinius ir miškų kirtimą
Dažnas gyventojų nuogąstavimas – ar poligonas nepritrauks priešo ugnies konflikto atveju? Ekspertai ramina. Dr. G. Česnakas pažymi, kad šiuolaikiniame kare priešininkas pirmiausia taikosi į sprendimų priėmimo centrus (vadavietes), kritinę infrastruktūrą ir karines bazes, o ne į tuščius mokymo laukus. Priešingai – tuščia, neapginta teritorija yra kvietimas agresijai, o stipri infrastruktūra ir pasirengimas veikia kaip atgrasymo priemonė.
Taip pat nepagrįstos baimės dėl masinio miškų naikinimo. Kapčiamiesčio poligone neplanuojami plyni kirtimai. Miškas yra natūrali priedanga ir fortifikacijos dalis, todėl jis reikalingas kariams. Kirtimai bus minimalūs – tik tiek, kiek būtina įrengti šaudyklas, ir tai sudarys vos apie 10 proc. visos teritorijos.
Svarbu matyti bendrą vaizdą: poligonų plėtra nėra tik Lietuvos užgaida, tai vyksta visame NATO rytiniame flange. Latvija plečia Adaži poligoną, Lenkija planuoja naujas bazes, Vokietija prikelia apleistą infrastruktūrą. Augant grėsmei, stiprėja ginkluotosios pajėgos, o joms reikia erdvės. Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė įsipareigoja, kad šis procesas vyks nuolatiniame dialoge su vietos bendruomenėmis, siekiant kuo mažiau sutrikdyti įprastą gyvenimo ritmą.
