Marija atskleidė, kaip šildosi miestas, kuriame siekia –71 °C: du sprendimai, o vienas kainuoja vos apie 9 eurus per mėnesį

Kai Lietuvoje termometro stulpelis nukrenta iki –15 ar –20 laipsnių, socialiniai tinklai užverčiami skundais apie šaltį, brangų šildymą ir per vėsius butus. Tačiau pasaulyje yra vietų, kur tokia temperatūra laikoma beveik pavasariška. Viena jų – Jakutsk, oficialiai laikomas šalčiausiu miestu pasaulyje.

Žiemą čia temperatūra gali kristi net iki –71 laipsnio Celsijaus, o sausio mėnesio vidurkis siekia apie –50. Ir vis dėlto miestas gyvena, žmonės dirba, augina vaikus ir… moka sąskaitas už šildymą. Jakutske gyvenanti Marija Solko vaizdo įraše atvirai papasakojo, kaip iš tikrųjų šildomi namai tokioje neįsivaizduojamoje temperatūroje – ir kodėl vienas iš sprendimų kainuoja juokingai mažai net Lietuvos akimis.

Šaltis, kuris Lietuvoje būtų neįmanomas

Lietuvoje net trumpalaikiai –25 laipsniai jau laikomi ekstremaliais. Jakutske tokia temperatūra būtų beveik „šiluma“. Miestas yra apie 450 kilometrų į pietus nuo poliarinio rato, tačiau didžiausias iššūkis čia – ne tik oras, o amžinasis įšalas. Žemė Jakutske neatšyla niekada, net vasarą, kai oro temperatūra gali pakilti virš +30 laipsnių.

Būtent dėl to čia neveikia dauguma sprendimų, prie kurių esame įpratę Europoje – nuo vamzdynų iki pastatų pamatų.

Dvi šildymo sistemos, kurios palaiko gyvybę –50 °C

Marija pasakoja, kad Jakutske realiai naudojami tik du šildymo variantai.

Centrinis šildymas – karšta, bet nekontroliuojama

Didžioji dalis daugiabučių mieste prijungti prie centrinio šildymo. Skirtumas tas, kad dėl amžinojo įšalo vamzdžiai negali būti klojami po žeme – jie tiesiami virš žemės, ant specialių atramų. Tai vaizdas, kuris lietuviams atrodytų kaip avarinė situacija, tačiau Jakutske tai – norma.

Didžiausia problema – neįmanoma reguliuoti temperatūros. Jei šilumos per daug, žmonės tiesiog atidarinėja langus net per –40 ar –50 laipsnių šaltį. Jei per mažai – tenka prisitaikyti. Marija pasakoja, kad jos giminaičiai, gyvenantys bute su centriniu šildymu, vieną žiemos mėnesį gavo net apie 130 JAV dolerių (daugiau nei 120 eurų) sąskaitą.

Individualus dujinis šildymas – pigus ir valdomas

Visai kita situacija tiems, kurie turi individualų dujinį šildymą. Čia gyventojai patys reguliuoja temperatūrą, o svarbiausia – moka nepalyginamai mažiau. Marija atvirai sako, kad gruodžio mėnesį sumokėjo vos apie 8 JAV dolerius, tai yra maždaug 7–9 eurus.

Lietuvos kontekste tai skamba kaip fantazija, ypač žinant, kad kalbama apie miestą, kuriame naktį –50 ar –60 laipsnių yra kasdienybė.

i

Namai, pritaikyti ne žmonėms, o šalčiui

Kad šiluma neišgaruotų, Jakutsko pastatai atrodo visiškai kitaip nei Lietuvoje. Dauguma namų yra mediniai, nes medis geriau „dirba“ esant ekstremaliems temperatūrų skirtumams. Tarp rąstų naudojamos samanos – natūrali, šimtmečius patikrinta izoliacija.

Dar viena detalė, kuri nustebintų lietuvius – trejos įėjimo durys. Tai ne prabanga, o būtinybė. Kiekvienos durys sukuria papildomą oro barjerą, kuris neleidžia šilumai ištrūkti akimirksniu.

Gyvenimas, kai net technika pasiduoda

Marija taip pat pasakoja apie kasdienius dalykus, kurie Jakutske atrodo normalūs, bet Lietuvoje skambėtų kaip ekstremalus išgyvenimo gidas. Telefonai šaltyje greitai išsijungia, todėl dažnai nešiojami po drabužiais. Automobiliai žiemą neišjungiami per naktį, nes ryte jų paprasčiausiai nepavyktų užvesti.

Šalčiausioje apgyvendintoje pasaulio vietoje – Oimiakon – net nėra kanalizacijos sistemos, nes vamzdžiai akimirksniu užšaltų. Tualetai įrengti lauke, o vanduo nešiojamas rankomis.

Kodėl žmonės ten gyvena?

Jakutske gyvena apie 355 tūkstančius žmonių. Dauguma jų sako, kad šalčio „nebejaučia“, nes organizmas ir psichika prie jo pripranta. Tai skamba neįtikėtinai, bet vietiniams tai – kasdienybė, tokia pati, kaip lietuviams žiema su pliusu ir lietumi.

Ši istorija Lietuvos skaitytojams primena vieną dalyką: kai skundžiamės sąskaitomis ar šalčiu namuose, pasaulyje yra vietų, kur sąlygos nepalyginamai atšiauresnės, o sprendimai – kartais net pigesni ir efektyvesni. Jakutskas parodo, kad net esant –71 laipsniui gyvenimas nesustoja – jis tiesiog prisitaiko.