Anksčiau šis gėrimas karaliavo ant kiekvieno stalo – moliniuose ąsočiuose ir stiklinėse jis puikavosi dažniau nei vanduo. Deja, laikui bėgant, spalvingi, cukraus prikimšti gazuoti gėrimai išstūmė jį į užmarštį. Šiandien, kai vis daugiau žmonių ieško natūralių būdų stiprinti sveikatą, verta nupūsti dulkes nuo senųjų receptų stalčiaus ir prisiminti šį kaimišką stebuklą. Tai ne tik gėrimas – tai natūralus vaistas, kurį pasigaminti namuose yra juokingai paprasta.
Gira yra vienas seniausių ir, ko gero, sveikiausių gėrimų, kuriais gali didžiuotis Rytų Europos kulinarinis paveldas. Šaltiniai rodo, kad ji buvo žinoma dar nuo X amžiaus, o Lodzės vaivadijoje ji netgi įtraukta į saugomų tradicinių produktų sąrašą. Tai nėra tiesiog skanus gėrimas troškuliui malšinti – tai tamsus, intensyvus sveikatos eliksyras, veikiantis kaip galingas natūralus probiotikas.
Kodėl verta grįžti prie natūralios giros?
Šis gėrimas yra tikras B grupės vitaminų, taip pat vitaminų C ir E, seleno bei cinko lobynas. Toks biologiškai aktyvių medžiagų derinys paverčia girą puikiu sąjungininku kovojant su nusilpusiu imunitetu visus metus. Kadangi gėrimas gaminamas fermentuojant sausą viso grūdo duoną, jis veikia kaip natūralus probiotikas. Reguliarus vartojimas teigiamai veikia žarnyno funkciją, padeda suvirškinti sunkų, riebų maistą ir ramina įvairius skrandžio negalavimus. Tai gali tapti natūralia pagalba atkuriant sveiką žarnyno barjerą ir regeneruojant mikrobiomą, kas šiuolaikiniam žmogui yra ypač aktualu.
Visgi, ekspertai įspėja vengti vienos klaidos – nemaišykite tikros naminės giros su tuo, ką randate plastikiniuose buteliuose prekybos centruose. Pramoniniu būdu gaminama „gira“ dažniausiai tėra gazuotas, duonos kvapiosiomis medžiagomis paskanintas cukraus sirupas, kuriame nėra jokių sveikatą gerinančių pieno rūgšties bakterijų. Norint gauti tikrąją naudą, verta rinktis patikimus regioninius gamintojus arba, dar geriau, pasigaminti ją patiems.
Istorinė „izotoninio gėrimo“ versija
Senais laikais gira buvo geriama ištisus metus, nes jos ingredientų – duonos ir vandens – buvo galima gauti nepriklausomai nuo sezono ar derliaus nuėmimo laiko. Ji dažnai būdavo patiekiama ant šventinio stalo kartu su kompotu, visiškai pakeisdama paprastą vandenį ar sultis.
Įdomu tai, kad istoriškai gira atliko vadinamojo „funkcinio gėrimo“ vaidmenį. Pavyzdžiui, ūkio darbininkams ji buvo patiekiama kaip priemonė papildyti sunkaus fizinio krūvio metu prarastus mineralus ir vitaminus – tai buvo savotiškas senovinis izotoninis gėrimas. Anksčiau, kai valstietis išeidavo į laukus, jo krepšyje šalia lašinių ir duonos gabalo visada būdavo odinė gertuvė su gira. Ji buvo nepakeičiama norint numalšinti troškulį namus statantiems dailidėms ar kaitrioje saulėje dirbantiems pjovėjams. Tiesa, verta prisiminti, kad dėl natūralaus fermentacijos proceso giroje gali susidaryti nedidelis kiekis alkoholio (paprastai nuo 0,5 iki 1 proc.), todėl vairuotojai ir nėščios moterys turėtų ja mėgautis saikingai.
Koks yra tikrosios giros skonis?
Jei niekada nesate ragavę naminės giros, nustebsite. Tradicinė gira yra savitos, šviesiai rudos spalvos ir skaidrus skystis (nors dugne gali būti natūralių nuosėdų). Jos skonis – šiek tiek rūgštokas, su ryškiu, intensyviu viso grūdo duonos aromatu. Senieji receptai byloja, kad tikrą girą galima išgauti tik naudojant tradiciškai keptą raugo duoną be jokių dirbtinių priedų. Tik tuomet gėrimas įgauna tą būdingą saldžiarūgštę natą su subtiliu, gomurį maloninančiu kartumu. Indo dugne susidarančios nuosėdos nėra trūkumas – priešingai, tai įrodymas, kad gėrimas pagamintas amatininkų būdu, nenaudojant pramoninių filtrų.
Gamybos procesas: paprasčiau nei manote
Norint pasigaminti šį sveikatos šaltinį namuose, jums nereikės jokios sudėtingos įrangos. Jums prireiks 500 g sausos viso grūdo raugo duonos (geriausia ruginės), 5 litrų virinto vandens, apie 100–150 g cukraus (pagal skonį), 10 g šviežių mielių ir keleto razinų.
Visas procesas prasideda nuo duonos paruošimo. Sausą duoną reikia supjaustyti arba tiesiog sutrupinti mažesniais gabalėliais ir sudėti į didelį molinį puodą arba stiklinį indą. Tuomet duoną užpilkite karštu vandeniu ir palikite ramybėje maždaug 24 valandoms. Tai labai svarbus etapas – per šį laiką vanduo sugeria visą duonos aromatą, spalvą ir naudingąsias medžiagas.
Praėjus parai, skystį reikia nukošti per storą audinį arba marlę, kad neliktų trupinių. Į gautą skystį supilkite mieles, kurias prieš tai ištirpinkite nedideliame kiekyje šilto vandens, ir suberkite cukrų. Viską labai kruopščiai išmaišykite, kad ingredientai susijungtų. Tuomet indą vėl uždenkite audiniu ir dar 24 valandas laikykite šiltoje vietoje – čia prasidės magiškas fermentacijos procesas.
Kai skysčio paviršiuje pamatysite kylančius burbuliukus, tai ženklas, kad gira „gyva“. Supilstykite ją į butelius, o į kiekvieną iš jų įmeskite po 1–2 razinas – jos ne tik suteiks skonio, bet ir paspartins fermentaciją bei angliarūgštės susidarymą. Geriausia girą ragauti po 2–3 dienų brandinimo vėsioje vietoje. Skanaus ir į sveikatą!
