Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nelogiška. Apklausos rodo, kad daugelis Lietuvos gyventojų pastaraisiais metais gyvena taupiau, skaičiuoja išlaidas maistui, renkasi pigesnius produktus ir atidžiau planuoja pirkinius. Tačiau tuo pat metu metų sandūroje pinigų fejerverkams, pramogoms ar trumpalaikiams malonumams, regis, nepritrūksta. Kodėl žmonės taupo kasdienėse srityse, bet ryžtasi išleisti šimtus eurų vienai vakarui?
Taupymas Lietuvoje: jausmas ir realybė ne visada sutampa
Ekonomistai pabrėžia, kad svarbu suvokti – Lietuva nėra vienalytė. Nors bendra infliacija pastaraisiais metais stabilizavosi, jos poveikis skirtingoms gyventojų grupėms labai nevienodas. Vidurinei ir aukštesnei pajamų klasei kainų augimas tapo labiau nemaloniu fonu, o ne egzistenciniu iššūkiu. Tuo tarpu mažesnes pajamas gaunantys žmonės vis dar jaučia realų spaudimą kasdienėms išlaidoms.
Būtent čia ir slypi paradokso esmė. Dalies gyventojų vartojimas išties smarkiai apribotas – jie mažina išlaidas maistui, drabužiams ar paslaugoms. Tačiau kita dalis, turinti didesnę finansinę pagalvę, gali sau leisti išlaidas, kurios iš šalies atrodo nelogiškos ar net provokuojančios.
Kodėl žmonės leidžia pinigus fejerverkams?
Ekonomistai aiškina, kad tokios išlaidos dažnai yra ne racionalaus skaičiavimo, o emocijų rezultatas. Metų pabaiga, šventės ir simboliniai ritualai suteikia žmonėms trumpalaikį kontrolės ir džiaugsmo jausmą. Kai kasdienybėje vyrauja nerimas dėl ateities, brangstančio maisto ar būsto išlaidų, vienkartinė pramoga tampa savotišku „psichologiniu atlygiu“.
Kitaip tariant, fejerverkai ar šventinės pramogos nėra ženklas, kad žmonės gyvena be finansinių rūpesčių. Tai dažniau bandymas bent trumpam pamiršti spaudimą, kurį sukelia nuolatinis taupymas kitose srityse.
„Nesocialinė infliacija“ – reiškinys, kurį jaučia ir Lietuva
Ekspertai vis dažniau vartoja sąvoką „nesocialinė infliacija“. Ji reiškia, kad kainų augimas labiausiai paliečia tuos, kurie didžiąją pajamų dalį išleidžia būtinosioms reikmėms – maistui, būstui, šildymui ir energijai. Būtent šios kategorijos Lietuvoje brango labiausiai.
Mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai faktiškai tapo skurdesni, net jei jų atlyginimai nominaliai augo. Perkamoji galia sumažėjo, o pasirinkimo laisvė susitraukė. Tokiose sąlygose natūralu, kad žmonės tampa atsargesni ir linkę riboti kasdienį vartojimą.
Silpnas vartojimas – signalas visai ekonomikai
Ilgainiui santūrus vartojimas gali tapti problema ne tik namų ūkiams, bet ir visai ekonomikai. Mažesnės gyventojų išlaidos reiškia mažesnes įmonių pajamas, lėtesnį investicijų augimą ir vangiau kuriamas darbo vietas. Ekonomistai prognozuoja, kad 2026 metais Lietuvoje vartotojų elgsena išliks atsargi – dauguma žmonių stengsis kaupti finansines atsargas ir vengs didesnių įsipareigojimų.
Kodėl tai nėra prieštaravimas, o sistemos pasekmė
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pinigai fejerverkams ir taupymas maistui vienas kitam prieštarauja. Tačiau ekonomistai pabrėžia – tai ne prieštaravimas, o socialinės nelygybės ir skirtingų pajamų realybės atspindys. Vieni gyventojai vis dar gali sau leisti prabangą, kiti – priversti rinktis tarp būtinybių.
Be to, net ir taupantys žmonės kartais leidžia sau vienkartinę išlaidą, kuri turi emocinę, o ne praktinę vertę. Tai ne ženklas, kad problemų nėra – veikiau signalas, kaip žmonės bando su jomis susidoroti.
Ką tai reiškia ateičiai?
Ekonomistai sutaria: kol nebus sprendžiamos pagrindinės problemos – mažos pajamos, būsto brangimas, spaudimas šeimoms ir pensininkams – vartojimo paradoksai išliks. Infliacijai stabilizuojantis, padėtis netaps dramatiškai blogesnė, tačiau ir greito palengvėjimo tikėtis neverta.
Fejerverkai metų sandūroje – tai tik ryškus simptomas. Tikroji problema slypi kasdienėje realybėje, kur vis daugiau žmonių priversti skaičiuoti centus, net jei kartą per metus leidžia sau trumpą, spalvingą iliuziją, kad viskas dar kontroliuojama.
