Šiuolaikinė astrofizika sulaukė vieno įspūdingiausių pastarųjų metų atradimų. Iš pačių tolimiausių stebimos Visatos pakraščių mokslininkai užfiksavo vos 10 sekundžių trukmės signalą, kuris atvėrė unikalų langą į laikotarpį, kai Visata dar tik kūrėsi. Šis trumpas, bet nepaprastai galingas impulsas tapo tikru galvosūkiu tarptautinei mokslo bendruomenei.
Signalas iš laikų, kai Visata buvo kūdikė
Paslaptingas signalas buvo užfiksuotas 2025 m. kovo 14 d. Prancūzijos ir Kinijos bendrai valdomo palydovo Space Variable Objects Monitor. Įvykis kataloguose pažymėtas GRB 250314A ir iš karto sulaukė ypatingo dėmesio, nes jo savybės išsiskyrė iš įprasto kosminio fono.
Analizė parodė, kad tai – itin didelės energijos gama spindulių pliūpsnis, laikomas pačia galingiausia elektromagnetinės spinduliuotės forma. Du nepriklausomi kosminiai aparatai patvirtino, jog signalo šaltinis yra maždaug už 13 milijardų šviesmečių nuo Žemės. Tai reiškia, kad šis impulsas kilo tada, kai Visatai buvo vos apie 730 milijonų metų – maždaug penki procentai dabartinio jos amžiaus.
Dėl riboto šviesos greičio astronomai iš esmės stebėjo įvykius, vykusius prieš milijardus metų, tarsi naudodamiesi kosmine laiko mašina.
Kosminiai „fejerverkai“, trunkantys akimirką
Vos 10 sekundžių trukęs signalas yra būdingas gama spindulių pliūpsniams, kurie dažnai vadinami kosminiais fejerverkais. Per labai trumpą laiką jie išskiria milžinišką energijos kiekį, pranokstantį daugumą kitų Visatoje stebimų reiškinių.
Skirtingai nei nuolatinis kosminis triukšmas, šis pliūpsnis pasižymėjo aiškiai fokusuotų spindulių struktūra. Būtent tai leido mokslininkams nustatyti, kad signalas kilo iš supernovos – masyvios žvaigždės žūties, kai jos branduolys staiga kolapsuoja ir sukelia milžinišką sprogimą.
Iliustracijos: NASA, ESA, CSA, STScI, Leah Hustak (STScI).
Lemiamas patvirtinimas iš Jameso Webbo teleskopo
2025 m. vasarą signalo kilmę galutinai patvirtino James Webb Space Telescope, užfiksavęs blėstantį šio objekto švytėjimą. Tai tapo vienu seniausių tiesioginių supernovos stebėjimų žmonijos istorijoje.
Radboudo universiteto profesorius Andrew Lewanas pabrėžė šio įvykio išskirtinumą. Pasak jo, per daugiau nei pusšimtį metų, tiriant pirmąjį Visatos milijardą metų, buvo aptikta tik keletas panašių gama spindulių pliūpsnių. Todėl GRB 250314A laikomas itin reta kosmine „fosilija“.
Mokslininkai taip pat nuramino visuomenę – nors gama spinduliai teoriškai gali pažeisti biologinius audinius ir DNR, dėl milžiniško atstumo šio pliūpsnio energija Žemę pasiekė visiškai nusilpusi, tad jokios grėsmės žmonėms nebuvo.
Atradimas, kuris verčia perrašyti teorijas
Didžiausia GRB 250314A reikšmė slypi ne pačiame signale, o tame, ką jis pasako apie pirmąsias Visatos žvaigždes. Iki šiol vyravo nuomonė, kad ankstyvosios žvaigždės buvo gerokai masyvesnės, karštesnės ir nestabilesnės nei tos, kurias matome šiandien.
Tačiau 2025 m. gruodį žurnale Astronomy & Astrophysics paskelbtas tyrimas atskleidė stulbinančią anomaliją: ši itin sena supernova savo ryškumu ir spinduliuotės „parašu“ beveik nesiskiria nuo šiuolaikinėje Visatoje stebimų žvaigždžių sprogimų.
Lesterio universiteto profesorius Nialas Tanviras pažymi, kad toks panašumas yra netikėtas. Ankstyvosiose žvaigždėse, pasak teorijų, turėjo būti itin mažai sunkiųjų cheminių elementų, o tai turėjo lemti visiškai kitokį jų „elgesį“ mirties metu.
Ką tai reiškia mūsų supratimui apie Visatą
Šis atradimas verčia mokslininkus iš naujo permąstyti, kaip greitai jaunoji Visata tapo chemiškai sudėtinga ir ar žvaigždžių gyvavimo bei mirties mechanizmai iš tiesų yra universalūs per milijardus kosminės istorijos metų.
Dešimties sekundžių signalas, atkeliavęs iš pačios Visatos aušros, parodė, kad net ir praėjus beveik 14 milijardų metų, kosmosas vis dar geba nustebinti ir sugriauti tai, kas atrodė tvirtai įtvirtinta mokslo teorijose.
Šaltinis: https://science.nasa.gov/missions/webb/nasas-webb-identifies-earliest-supernova-to-date-shows-host-galaxy/
