Arkties regionas išgyvena istorinę transformaciją. Kol klimato kaita negailestingai tirpdo ledynus, po jais atsiveria tai, kas gali nulemti ateities technologijų ir energetikos lyderystę. Mokslininkai patvirtino: Grenlandijos gelmėse slypi milžiniški strateginių išteklių klodai, dėl kurių jau dabar verda tyli, bet intensyvi geopolitinė kova.
Unikali salos geologinė istorija, apimanti milijardus metų trukusį vulkaninį aktyvumą, suformavo retą mineralų sankaupą. Pasitelkę modernias žemės radarų technologijas ir palydovinį kartografavimą, geologai pagaliau sugebėjo „pamatyti“ kiaurai storą ledo sluoksnį ir patvirtinti tai, apie ką anksčiau buvo tik spėliojama.
Retųjų žemių elementai – raktas į „žaliąją“ ateitį
Didžiausias dėmesys krypsta į tris masyvius poledinius retųjų žemių elementų telkinius. Tyrimai patvirtino dideles neodimio ir disprozio sankaupas.
Šie elementai yra kritiškai svarbūs šiuolaikinei pramonei – jie būtini nuolatinių magnetų gamybai, be kurių neįsivaizduojami elektromobilių varikliai ir vėjo jėgainių turbinos. Vakarų valstybėms, siekiančioms perėjimo prie atsinaujinančios energetikos, šie Grenlandijos ištekliai yra gyvybiškai svarbūs.
Grafitas ir nepriklausomybė nuo Kinijos
Be retųjų metalų, Grenlandija gali tapti ir baterijų gamybos centru. Skaičiuojama, kad saloje glūdi daugiau nei 6 milijonai tonų grafito atsargų.
Sparčiai augant baterijų paklausai, dribsnių pavidalo grafitas tampa strateginiu prioritetu. Šių telkinių įsisavinimas leistų Vakarų rinkoms sumažinti pavojingą priklausomybę nuo Kinijos tiekimo grandinių.
Naftos rezervai prilygsta JAV atsargoms
Ne mažiau įspūdingas ir tradicinės energetikos potencialas. JAV geologijos tarnyba (USGS) skaičiuoja, kad šiaurės rytinėje salos dalyje gali glūdėti apie 31 milijardą barelių naftos ekvivalento. Tai milžiniškas kiekis, beveik prilygstantis dabartiniams patvirtintiems Jungtinių Valstijų rezervams.
Žalioji dilema ir politinis pokeris
Nepaisant atradimų, kelias iki gavybos nėra paprastas. Situacija paradoksali: norint išgauti mineralus, reikalingus kovai su klimato kaita (pvz., elektromobiliams), rizikuojama paspartinti tų pačių ledynų tirpimą. Nuo 1995 m. Grenlandija jau prarado ledo plotą, prilygstantį Albanijos teritorijai.
Be to, viską komplikuoja politika. Grenlandijos savivaldos vyriausybė (Nuukas), valdanti mineralų teises nuo 2009 m., atsargiai žiūri į užsienio investuotojus.
Oficialusis Nuukas ne kartą atmetė JAV pasiūlymus dėl išskirtinės partnerystės ar pagreitintos gavybos. Vyriausybė pabrėžia griežtų aplinkosaugos protokolų svarbą ir prioritetą teikia vietos bendruomenių interesams, o ne didžiųjų valstybių poreikiams.
Išvada: turtai po užraktu
Kol kas Grenlandija išlieka vienu perspektyviausių, bet sunkiausiai pasiekiamų regionų pasaulio ekonomikai. Bet kokiems gavybos projektams prireiks milijardinių investicijų į infrastruktūrą ir dešimtmečius truksiančių diplomatinių derybų.
Šiuo metu salos turtai, saugiai paslėpti po ledu, labiau veikia kaip galingas svertas diplomatiniame pokeryje nei kaip reali žaliavų bazė rytojaus pramonei.
Šaltinis: https://www.eia.gov/naturalgas/crudeoilreserves/
