Tarptautinė mokslininkų komanda, tyrinėjanti vieną pavojingiausių pasaulio vietų – vadinamąjį „Paskutiniojo teismo“ ledyną – padarė stulbinantį atradimą. Išanalizavę mėginius iš Antarktidos jūros dugno, jie aptiko unikalų geologinį „archyvą“. Šie milijonų metų senumo klodai ne tik atskleidžia dramatišką žemyno praeitį, bet ir veikia kaip grėsmingas įspėjimas mums: scenarijus, kurio labiausiai bijome, Žemėje jau yra įvykęs.
Antarktida dėl savo atšiaurumo, izoliacijos ir paslaptingos istorijos audrina daugelio žmonių vaizduotę, tačiau mokslininkams šis žemynas – tai milžiniška laboratorija, kurioje sprendžiamas mūsų planetos ateities likimas. Pastaraisiais metais visų akys nukrypo į Vakarų Antarktidą, o ypač – į Thwaites (dar žinomą kaip „Paskutiniojo teismo“) bei Pine Island ledynus.
Būtent šios ledo masės, esančios Amundseno jūros sektoriuje, šiandien tirpsta sparčiausiai pasaulyje. Jų nestabilumas kelia egzistencinį nerimą ne tik dėl pačios Antarktidos ateities. Tirpstant šiam milžiniškam ledo skydu (WAIS), į vandenynus patenka didžiuliai vandens kiekiai, tiesiogiai lemiantys jūros lygio kilimą. O tai – jau tiesioginė grėsmė milijonams žmonių, gyvenančių pakrančių zonose. Tačiau naujausias tyrimas, užuot spėliojęs apie ateitį, atsigręžė toli į praeitį, kad atsakytų į esminį klausimą: ar tai jau buvo nutikę anksčiau?
Ką slepia Amundseno jūros dugnas?
Šios sudėtingos užduoties ėmėsi tarptautinė „IODP Exp379 Scientists“ projekto komanda, vadovaujama profesoriaus Keiji Horikawa iš Japonijos Tojamos universiteto. Jų tikslas buvo pasiekti tai, kas glūdi giliai po vandeniu – senovines jūrines nuosėdas.
Ekspertai išgręžė ir ištyrė nuosėdų kernus iš stačių žemyno šlaitų Amundseno jūroje (vietovė U1532). Tai, ką jie rado, yra tarsi laiko kapsulė iš Plioceno laikotarpio, buvusio prieš maždaug 5,3–2,5 mln. metų. Kodėl šis laikotarpis toks svarbus? Nes būtent tada Žemės klimatas buvo stebėtinai panašus į tą, link kurio judame dabar: vidutinė temperatūra buvo apie 3–4 °C aukštesnė nei šiandien, o jūros lygis dėl ištirpusių ledynų – net 15 metrų aukštesnis.
Šis geologinis archyvas tapo raktu, padedančiu suprasti, kaip Antarktidos ledo danga reaguoja į atšilimą. Ir naujausi analizės duomenys neguodžia: Vakarų Antarktidos ledo skydas praeityje mažiausiai penkis kartus dramatiškai atsitraukė gilyn į žemyną.
Clues From The Past Reveal The West Antarctic Ice Sheet’s Vulnerability To Warming https://t.co/xIX3KS10aH
— Eurasia Review (@EurasiaReview) January 10, 2026
Žalia spalva reiškia pavojų: ką parodė mėginiai
Mokslininkams tiriant iškeltus grunto stulpelius, prieš akis atsivėrė aiškus dėsningumas. Buvo identifikuoti stori, pilki nuosėdų sluoksniai – jie žymi šaltuosius periodus, kai ledas kaustė didžiąją dalį žemyno. Tačiau tarp jų įsiterpę plonesni, žalsvi sluoksniai pasakoja visai kitą istoriją.
Žalia spalva atsirado dėl mikroskopinių dumblių klestėjimo. Tai įrodymas, kad tais laikotarpiais ten, kur dabar stūkso ledas, tyvuliavo šiltesni, atviri vandenys. Atlikta izotopų analizė ir kompiuterinis modeliavimas patvirtino: Vakarų Antarktidos ledo skydas (WAIS) yra neįtikėtinai jautrus temperatūros pokyčiams. Jis ne kartą reagavo į atšilimą, masiškai tirpdamas ir traukdamasis gerokai labiau, nei stebime dabar.
Tyrimai atskleidė pasikartojantį ciklą: ledynmečius keitė atšilimai, kurių metu vyko intensyvus ledo tirpimas, o vėliau vėl sugrįždavo šaltis. Tai reiškia, kad dabartinis ledynų atsitraukimas nėra atsitiktinumas – tai dėsninga reakcija į kylančią temperatūrą.
Kokia ateitis mūsų laukia?
Šio tyrimo išvados šiuolaikiniam pasauliui yra daugiau nei aktualios. Plioceno laikotarpio modelis rodo, kad jei dabartinės klimato šiltėjimo tendencijos išliks, Vakarų Antarktidos ledo skydas gali visiškai destabilizuotis. Istorija rodo, kad jis jau buvo ištirpęs, todėl nėra jokios garantijos, kad tai nepasikartos.
Poveikis būtų katastrofiškas: drastiškai pakilęs jūros lygis, užlietos tankiai apgyvendintos pakrančių zonos, sunaikinti miestai ir svarbi infrastruktūra. Tai neišvengiamai sukeltų milijonines žmonių migracijos bangas, milžiniškus ekonominius nuostolius, gėlo vandens trūkumą ir globalius ekosistemų sutrikimus.
Mokslininkų žinutė aiški: stebėti šiuos procesus ir kurti tikslias prognozes nebėra tik akademinis interesas – tai būtinybė, norint pasiruošti neišvengiamiems pokyčiams, kuriuos Antarktida jau yra išgyvenusi praeityje.
